Klaipėdos savivaldybės paskolų portfelis nepaliauja pūstis ir netrukus viršys 100 mln. litų. Politikai ir valdininkai įsitikinę, jog be skolintų lėšų sustotų miesto plėtra. Tačiau paskolų išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja milžiniškus pinigus – šiemet vien palūkanoms reikės puspenkto milijono litų.

Ims dar 6 mln. litų

Vakar miesto tarybos Finansų ir ekonomikos nariai, nors ir ne visais balsais, leido paimti dar 6 mln. litų paskolą.

Pinigų, anot Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, reikia 2012–2014 m. miesto strateginiame plane numatytiems projektams finansuoti.

Numatyta, kad investiciniams projektams bus skirta 11,7 mln. litų pasiskolintų lėšų. Turimų paskolų nepanaudotas likutis yra 5 mln. 816 tūkst. litų, todėl reikia pasiskolinti dar apie 6 mln. litų.

Politikai buvo informuoti, jog paskola bus imama ne ilgesniam nei 10 metų terminui, o palūkanoms mokėti kasmet reikės apie 250–270 tūkst. litų.

„Aš negaliu balsuoti teigiamai, nes tikrai nepritariu, jog kai kurie projektai šiuo metu būtų įgyvendinami, o jiems dar reikia ir skolintų pinigų. Pavyzdžiui, kodėl skubame kempinge statyti namelius, jei neturime pinigų?“ – retoriškai klausė Finansų ir ekonomikos komiteto narė Zita Šličytė.

Viršijo vieną limitą

Tačiau dauguma komiteto narių balsavo teigiamai – leido imti paskolą. Lemiamą sprendimą dar turės tarti miesto taryba.

Politikų neatgrasė net tai, kad šiuo metu Klaipėdos savivaldybė jau turi 95,29 mln. litų negrąžintų paskolų.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoją Artūrą Šulcą domino, ar 6 mln. litų paskola nebus paskutinė, ar dar nėra viršytas skolinimosi limitas.

„Savivaldybės skola negali viršyti 70 proc. patvirtintų savivaldybės biudžeto savarankiškų pajamų – tai yra 144 mln. 834 tūkst. litų, todėl skolintis dar tikrai galėsime“, – aiškino R.Kambaraitė.

Tačiau uostamiesčio savivaldybė vieną skolinimo limitą jau viršijo. Kadangi skola sudaro daugiau nei 45 proc. patvirtintų šiųmečių savivaldybės savarankiškų pajamų, skolintis galima tik projektams, finansuojamiems iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos.

Paskolos nebereikėjo

Klaipėdos savivaldybė aktyviai pradėjo skolintis nuo 2002 m. ir negali sustoti iki šiol.

Prieš dešimtmetį miesto taryba leido paimti 6 mln. litų paskolą – pinigai panaudoti mokyklų renovacijai.

2003 m. iš bankų pasiskolinta dar 5,3 mln. litų, kurių prireikė Kauno gatvės tęsiniui nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės nutiesti. Pastaroji paskola bus baigta grąžinti šiemet, o pirmoji jau išmokėta.

Dar po dvejų metų miesto tarybai vėl buvo pateiktas prašymas leisti skolintis šiek tiek daugiau nei 7 mln. litų. Nors politikai leido, valdininkai tokia galimybe nepasinaudojo.

„Paskolą būtume ėmę dviem gyvenamiesiems socialinių būstų namams Irklų gatvėje statyti. Tačiau daugiau nei planuota pinigų gavome iš valstybės, o pastatyti tuos namus rangovas pasiūlė pigiau, nei suplanavome, todėl paskolos ir nereikėjo imti“, – prisiminė Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Ėmė dėl arenos

Vieną didžiausių paskolų – bemaž 25 mln. litų – savivaldybė paėmė prieš penkerius metus.

Pinigai buvo skirti Tiltų gatvės, Biržos tilto restauravimo darbams bei Kretingos gatvės nuo Panevėžio gatvės iki Klaipėdos gatvės ir tęsinio iki Liepojos gatvės rekonstrukcijos darbų investiciniam projektui.

Kai Klaipėda nuo 2007 m. pradėjo džiaugtis ES pinigais, jais įgyvendinamiems projektams reikėjo ir savivaldybės indėlio, tad vėl teko skolintis nemenkas sumas. Paimta beveik 15 mln. litų paskola panaudota koofinansuoti ikimokyklinių ugdymo įstaigų renovaciją, Klaipėdos centrinio stadiono remonto darbus.

Pusantro milijono litų paskola paimta prisidėti prie ES pinigų ir įrengti Giruliuose kempingą.

Beveik 14 mln. litų paskola buvo paimta Rimkų gyvenvietės gatvių rekonstrukcijai.

Rekordinio dydžio paskola – apie 56 mln. litų – buvo paimta 2009 m. Šiuos pinigus „prarijo“ Klaipėdos arena, Danės krantinės ir dar daugybė kitų projektų.

Sprendimas – refinansuoti

Kai įsisiūbavo ekonominė krizė ir lyg ant mielių pradėjo augti paskolų palūkanos, miesto politikai nusprendė leisti savivaldybei geresnėmis sąlygomis pasiskolinti per 100 mln. litų, kuriais buvo refinansuotos ankstesnės brangesnės paskolos.

„Nerefinansavome tik trijų paskolų. Dviejų iš jų grąžinimo terminas jau artėjo į pabaigą, o beveik 25 mln. litų paskolos palūkanos buvo fiksuotos ir mums palankios“, – priežastis įvardijo R.Kambaraitė.

Refinansuoti kitas paskolas buvo pasiskolinta 80 mln. litų. Paskolos terminas – 10 metų. Šios paskolos aptarnavimas nėra itin pigus, nes bankui reikia grąžinti ne tik pinigus, bet ir palūkanas, kurios per metus siekia apie 3 mln. litų.

„Paskolų grąžinimui ir aptarnavimui šiemet biudžete numatyta 9,5 mln. litų, iš kurių 4 mln. 411 tūkst. – palūkanoms. Suma nėra maža, tačiau niekada nesiskolinome pravalgymui, o tik investiciniams projektams“, – pabrėžė A.Špučienė.

Skolinsis dar kartą

Šios kadencijos politikai seka savo pirmtakų pėdomis ir taip pat nevengia skolintis. Pernai spalį miesto taryba leido pasiskolinti 7 mln. litų, o netrukus, matyt, suteiks leidimą paimti ir 6 mln. litų paskolą.

„Paskolos turi būti subalansuotos su ekonominiu augimu, nes tik jis užtikrina jų grąžinimą. Dabar skolinamės gana nedideles sumas, nes bankai nebenori ilgam laikui skolinti didelių pinigų“, – aiškino A.Špučienė.

Paklausta, ar gauta 6 mln. litų paskola šiemet bus paskutinė ir bent jau laikinai nebeaugs išlaidos palūkanoms, Finansų ir turto departamento direktorė negalėjo atsakyti teigiamai.

„Bijau, kad dar gali prireikti skolintis, nes jau girdžiu, jog kai kurių ES finansuojamų objektų statybos ar rekonstrukcija brangsta, be to, atsiranda išlaidų, kurios nepripažįstamos tinkamomis finansuoti ES lėšomis. Biudžetas yra subalansuotas, todėl papildomų lėšų gali atsirasti tik viršijus pajamų planą arba pasiskolinus“, – dėstė A.Špučienė.