Namai dygsta vienas po kito

Pastarąjį dešimtmetį pagrindinė miesto plėtra intensyviausiai vyksta šiaurinėje miesto dalyje.

Nauji gyvenamieji kvartalai išdygo ir toliau kyla Liepojos, Panevėžio, Žolynų, Tauralaukio gatvėse, tolėliau nuo pastarosios esančiuose "Tauro" soduose. Taip pat Liepų gatvėje.

Ateityje numatyta išvystyti ir 47,4 hektaro teritoriją Medelyno gatvėje.

Čia numatoma statyti ir vienbučius, ir dvibučius, ir daugiabučius gyvenamuosius namus.

Ne vienus metus Tauralaukio gatvėje esančiuose blokuotuose individualiuose namuose ir ne tik juose gyvenantys klaipėdiečiai susiduria su rimtomis problemomis, kurios temdo jų kasdienybę, ir mano, kad, jei situacija nesikeis, šios tik gilės.

Besiplečiančiame kvartale klaipėdiečiai pasigenda viešųjų erdvių, žaidimų aikštelių, švietimo įstaigų.

"Nieko nėra. Tik namai, namai ir namai. Suplanavo, pastatė ir vėl planuoja, stato. Viename pasitarime policijos pareigūnai stebėjosi, kad vaikai žaidžia gatvėje. Atvažiavę patys pamatė, kad jie neturi jokios vietos. Nėra nei žaidimų aikštelės, nei kokios nors viešosios erdvės. Tokios erdvės lyg ir buvo numatytos, ir mokykla, ir darželis, bet jų nebeliko. Dygsta tik nauji namai", – dėstė gyventojai.

Vietos aikštelei nėra?

Pasak Tauralaukio gatvėje įsikūrusių klaipėdiečių, su tokiomis problemomis susiduria ne tik šis kvartalas, bet ir kiti nauji.

"Kai kuriuose dar įrengiamos žaidimų aikštelės, tačiau dažniausiai jos skirtos mažiems vaikams. Ką veikti didesniems? Mano sūnus nori žaisti krepšinį. Nėra kur – nei aikštelės, nei stadiono. Negi veši į kitą miesto galą? Kai lankė darželį, taip ir buvo. Gyvenome Tauralaukyje, o kiekvieną rytą važiuodavome per visą miestą į Laukininkų gatvę. Kitur vietos darželyje negavome. Tokia situacija visiškai nesuvokiama ir nenormali", – tvirtino vienas iš gyventojų.

Tauralaukio gatvės gyventojai pasiryžę įrengti sporto erdvę vaikams savo ar iš ES fondų lėšomis, kurias būtų galima pritraukti, įkūrus bendruomenę.

"Prieš kokius penkerius metus buvo skiriamos lėšos bendruomenėms. Kreipėmės ir mes dėl žaidimų aikštelės įrengimo. Tada čia daug kur buvo laukai, tačiau sužinojome, kad nėra tam žemės. Žiūrėsime, kokia situacija bus dabar", – teigė gyventojai.

Ne tokio gyvenimo tikėjosi

Tauralaukio gatvės gyventojams nesuprantama, kodėl miestas planuojamas taip chaotiškai, esą nežvelgiama į visumą, neįvertinamos perspektyvos.

Atkreiptas dėmesys, kad anksčiau būdavo suplanuojami keli namai ir kokia nors viešoji erdvė, kur gyventojai gali leisti laiką, vaikų žaidimų aikštelė. Didesniame kvartale iš karto būdavo numatytos švietimo įstaigos.

"Dabar to trūksta. Kiekvienas kvadratinis centimetras išnaudojamas statyboms. Tik tam, kad kažkas gautų pinigus. Nėra planavimo, infrastruktūros vystymo. Negalvojama apie kokią nors erdvę bendruomenei, gyventojams", – tvirtino klaipėdiečiai.

Anot gyventojų, susidaro įspūdis, kad dabar žiūrima, tik kaip gauti pinigų.

"Projektai derinami vystytojų naudai, o jaunos šeimos, kurių daugiausia įsikuria naujuose kvartaluose, vaikai turi vaikščioti ir žaisti gatvėje, kvėpuoti dulkėmis. Ne apie tokią viziją ir gyvenimą buvo pasakojama. Tikrai ne to tikėjomės", – apgailestavo klaipėdiečiai.

Gyventojams nesuprantama, kodėl valdininkai tvirtina projektus statyti naujus daugiabučius namus, jei nėra pinigų infrastruktūrai, mokykloms, darželiams?

"Turėtų būti lygiagrečiai statomi gyvenamieji namai ir vystoma infrastruktūra. Ne taip, kad pirma pristato daugiabučių namų, kažkas susirinko pinigus, išvažiavo, o jūs gyvenkite, kaip norite. Viskas turi būti numatyta iš karto", – pabrėžė gyventojai.

Su gyventojais nesutiko

Gyvenamųjų kvartalų vystytojai pabrėžė, kad įgyvendina savivaldybės patvirtintus projektus.

Esą ji ir turi užtikrinti viešųjų erdvių, įstaigų steigimą.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas atkreipė dėmesį, kad Tauralaukio gatvės kvartalo projektas yra palyginti senas.

"Man būtų sunku pasakyti, kodėl ten taip viskas susiklostė", – tvirtino vadovas.

Tačiau S.Budinas pažymėjo, kad Tauralaukio gatvėje yra vienas visuomeninės paskirties sklypas, kuriame būtų galima ką nors planuoti, projektuoti.

Reikia tik išspręsti garažų problemą.

Šis sklypas išliko ir rengiamame naujame miesto bendrajame plane.

Direktoriaus teigimu, tikrai negalima sakyti, kad miesto plėtra vyksta chaotiškai.

Šiaurinėje miesto dalyje, teritorijose, kur kuriasi nauji kvartalai, yra palikti visuomeninės paskirties sklypai. Jie numatyti dabartiniame miesto bendrajame plane.

"Akivaizdu, kad buvo žvelgiama į perspektyvą. Gal infrastruktūra iki šiol nebuvo kuriama, nes nebuvo poreikio?" – svarstė direktorius.

Pastatys per dvejus metus

Pasak S.Budino, šiaurinės miesto dalies gyventojai nėra palikti likimo valiai.

Ties Žolynų kvartalu yra numatyta pastatyti naują mokyklą – gamtamokslinės pakraipos progimnaziją. Jau baigiamas rengti techninis projektas.

"Mokyklą planuojame pastatyti per dvejus metus. Kartu bus sutvarkyta ir ten esanti visa viešoji erdvė. Atsiras sporto aikštelės, kuriomis galės naudotis ne tik mokiniai, bet ir bendruomenė. Tai vienas svarbiausių darbų šiaurinėje miesto pusėje", – pasakojo vadovas.

S.Budinas pabrėžė, kad nepamirštas ir Tauralaukis.

Dabar čia veikia nedidelė progimnazija ir vaikų lopšelis-darželis. Suplanuota įstaigą rekonstruoti ir pertvarkyti.

Numatoma, kad ateityje čia veiks lopšelis-darželis ir pradinė mokykla.

"Rekonstruojant pastatus, sujungsime čia esančius du sklypus. Atsiras galimybė suformuoti sporto aikštynus. Jais taip pat galės naudotis ne tik mokiniai, bet ir gyventojai", – tvirtino vadovas.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad savivaldybė Tauralaukyje turi dar vieną sklypą, kuris yra giliau gyvenvietėje.

Ten taip pat gali atsirasti visuomeninės paskirties objektas.

Atsakingi ir vystytojai

Anot S.Budino, pradėtas rengti Medelyno kvartalo infrastruktūros techninis projektas.

Šioje teritorijoje taip pat yra numatytas visuomeninės paskirties sklypas, kur galėtų atsirasti tiek mokykla, tiek lopšelis-darželis.

Čia atsirasianti infrastruktūra aktuali Dragūnų ir toliau už ligoninių miestelio esantiems ar būsimiems kvartalams.

S.Budinas atkreipė dėmesį, kad ateityje prie miesto gali būti prijungti ir Kalotė, Purmaliai, Glaudėnai, Žaliasis slėnis. Jiems taip pat būtų aktuali ši infrastruktūra.

Direktoriaus teigimu, lopšelių-darželių, mokyklų veikla galima Savanorių gatvėje, kur įsikūręs Šv. Pranciškaus onkologijos centras. Vienuoliai daugiau dirba su negalią turinčiais vaikais.

Visuomeninės paskirties sklypų yra ir teritorijoje, esančioje nuo Tauralaukio Liepų gatvės link, buvusiame senajame Šaulių kaime.

"Miesto plėtrą, vystymą tikrai matome. Nemanyčiau, kad ateityje turėtų kilti kokių nors didelių problemų", – komentavo direktorius.

Anot S.Budino, atsakomybę turėtų prisiimti ir naujų kvartalų vystytojai.

"Planuojant didesnį kvartalą, būtina įvertinti, ką žmonės veiks, juk ne tik miegos. Lengviausia sakyti, kad savivaldybė turi apie viską pagalvoti. Būna ir tokių situacijų, kad vystytojas numato visuomenės paskirties sklypą, pažada pastatyti darželį, bet nieko nedaro iki šiol. Gal bendruomenė turėtų paspausti vystytoją, kad tokia infrastruktūra reikalinga. Ne vien butas ir stogas su balkonu. Kol to nebus, panašu, nebus vykdomi ir pažadai", – komentavo direktorius.