Klaipėdos politikų sprendimas: sovietinės skulptūros keliaus į Grūto parką

Šiandien Klaipėdos miesto tarybos posėdyje pačiu pirmuoju klausimu svarstyta dėl monumento, skirto sovietų kariams Skulptūrų parke, nukėlimo. Vis dėlto uostamiesčio politikė Nina Puteikienė siūlė kalaviją palikti. Tarybos narė pateikė argumentus, kodėl to reikėtų ir kaip šiai atminties vietai suteikti deramus istorinius, politinius bei meninius akcentus.

Pateikė netikėtą pasiūlymą

Šiandien, simbolinę dieną, kai prieš 81-erius metus hitlerinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, Klaipėdos miesto politikai balsavo dėl sovietų karių skulptūrinės grupės bei kalavijo – miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto – nurašymo kaip nereikalingo ir pripažinimo netinkamu naudoti.

Šis sprendimas tiesiogiai susijęs su dabar Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą.

Iškart prasidėjus šiam karui, prabilta, jog sovietiniai reliktai – pernelyg ilgai užsilikęs pusę amžiaus trukusios Lietuvos okupacijos simbolis Klaipėdoje.

Vis dėlto miesto politikė N.Puteikienė kolegoms pateikė siūlymą – du vertikalius balto betono skydus bei tarp jų nuleistą kalaviją palikti Skulptūrų parke.

Čia palaidotų Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių karių palaikų iškėlimas net nesvarstomas, jie nebus liečiami, išliks ir žuvusiųjų pavardes menančios akmeninės lentelės.

Tarybos posėdyje balsuota ne tik dėl karių skulptūrinės grupės ir kalavijo, bet ir dėl rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginio, bronzinės informacinės lentos su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis apie Klaipėdos "išvadavimą", taip pat akmeninės plokštės su užrašu apie žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių amžinąją atmintį nuėmimo.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Turi svarių argumentų

Savo siūlymą palikti kalaviją N.Puteikienė grindė tuo, kad tai nėra tiesiog betono skydai ar kalavijas, bet ir aukštos meninės vertės žinomo skulptoriaus Juliaus Vertulio darbas.

Aiškinamajame rašte rašoma, kad demontuojant siekiama atsisakyti "totalitarinio militarizmo estetikos ir sovietinės propagandos naudotų simbolių ir raiškos priemonių".

Tačiau, pasak politikės, komisijoje, vertinusioje šį kompleksą, nedalyvavo nei menotyrininkai, nei skulptoriai, nebuvo specialistų, kurie galėtų nustatyti šios skulptūros, kaip meno kūrinio, vertingąsias savybes.

"Akivaizdu, kad joje nėra nei "totalitarinio militarizmo estetikos", nei "sovietinės propagandos naudotų simbolių ir raiškos priemonių". Jeigu taip būtų, tai beveik identiška skulptūrinė forma nebūtų pasirinkta Kryžkalnio monumentui ar paminklui "Kardo" rinktinės partizanams Darbėnuose įamžinti", – įsitikinusi N.Puteikienė.

Vytauto Petriko nuotr.

Ezopo kalbos simboliai?

N.Puteikienė rėmėsi Klaipėdos universiteto istoriko profesoriaus Vasilijaus Safronovo pateikta nuostata, kad sovietinių karių memorialo projekto autorių buvo sąmoningai nutarta Klaipėdai nekurti kitose kapinėse nuolat eksploatuotų kareivių ar motinos figūrų.

Aš dėl tėvo nedvejoju, jis buvo patriotas ir turėjo savo užmanymą. Todėl jei kalavijas lieka, jis turėtų ne stiprinti, o galabyti priešą.

Esą vietoj to įrengta skulptūra, kuri buvo nuoroda į pačią Klaipėdą – skydai simbolizavo jos gynybą tiek nuo Vakarų, tiek ir nuo Rytų, o tarp skydų nuleistas kalavijas buvo sukurtas pagal archeologų aptiktą XIII–XIV a. (t. y. Lietuvos valstybingumo pradžios laikotarpio) kalavijo pavyzdį.

Tiesa, istorikas nebuvo tikras, kiek patikima ši apie anuometinę menininkų opoziciją režimui bylojanti versija.

Pačios N.Puteikienės įsitikinimu, šitoks liudijimas, kurių buvo ne vienas, yra nuoroda į sudėtingą sovietinį kūrybos kontekstą, kai menininkas būdavo priverstas kalbėti Ezopo kalba.

"Taip Ezopo kalba buvo kalbama apie Lietuvos valstybingumą, apie tautos naikinimą. Sunaikindami šiandien tokius kūrinius, kaip J.Vertulio "Kalavijas", mes pademonstruosime nepagarbą menininkui, kuris ir sovietmečiu sugebėjo pasakyti žymiai daugiau, nei buvo leidžiama. Vizualiai skulptūra "Kalavijas" lygiai tiek pat panaši ir į kalaviją, ir į kryžiaus simbolį. Tai ar sunaikinsime sovietmečiu kapinėse pastatytą kryžių?" – klausė politikė.

Redakcijos archyvo nuotr.

"Santykį pakeisti įmanoma"

N.Puteikienė siūlė miesto tarybos nariams šią skulptūrą palikti, "iškeliant uždavinį architektams perprasminti šią atminties vietą, sudedant reikiamus istorinius, politinius, meninius akcentus".

Pasikalbėjusi su skulptoriaus sūnumi Juliumi miesto tarybos narė sužinojo jo nuomonę.

"Santykį sunku pakeisti, bet įmanoma. Jei būtų nuspręsta negriauti, reiktų paaiškinti taip, kad žmonėms neliktų abejonių. Aš dėl tėvo nedvejoju, jis buvo patriotas ir turėjo savo užmanymą. Todėl jei kalavijas lieka, jis turėtų ne stiprinti, o galabyti priešą", – tarybos posėdžio išvakarėse N.Puteikienei kalbėjo skulptoriaus sūnus J.Vertulis.

Skulptūros keliaus į Grūto parką

Trečiadienį po ilgų diskusijų dėl sovietų karių skulptūrinės grupės bei kalavijo, kurie yra miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas, nurašymo ir demontavimo, Klaipėdos miesto politikai balsų dauguma pritarė šiuos simbolius pašalinti.

Taryboje kalbėjęs Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus Vitalijus Juška dėl siūlymo palikti kalaviją vien todėl, kad panašus kalavijas yra pasirinktas Lietuvos laisvės kovotojams skirtame Kryžkalnio monumente ar Darbėnuose partizanams atminti, pabrėžė:

„Nuvertinti kontekstą ir vertinti tą patį daiktą bei lyginti jį su Kryžkalnio kalaviju, būtų nesąžininga“.

Siūlymas – klaipėdietiškai brandus ir pakankamai išdiskutuotas.

Tačiau N.Puteikienė neatlyžo:

„Nugriovimui reikia drąsos, saugojimui reikia ne tik drąsos, bet ir proto, ir išminties bei gebėjimo pažvelgti į savo istoriją labai atidžiai, išskiriant, toje istorijoje buvo šiukšlės, kas buvo piktžolės, o kas buvo vertinga, o kas gali ir turi pasilikti ir prezentuoti ir mus, ir tą buvusį laiką ir po šimto metų“.

Dar vienas šokiruojantis faktas: skulptorius Rimantas Daugintis (gimęs 1944 m. gegužės 21 d. Kretingos rajone), kuris buvo tos pačios sovietų karių skulptūrinės grupės Skulptūrų parke autorius, praėjus keliems mėnesiams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, 1990 m. gegužės 19 d. susidegino prie SSRS–Vengrijos sienos, protestuodamas prieš sovietinio režimo politiką Lietuvoje.

Nepaisant to, politikės argumentai kolegų neįtikino, jie balsų dauguma pritarė, kad karių skulptūrinės grupės, kalavijo bei kitų sovietinių simbolių Skulptūrų parke nebeliktų.

22 tarybos nariai pritarė juos nukelti, du balsavo prieš, dar du susilaikė.

Skulptūras jau sutarta išgabenti į Grūto parką.

„Siūlymas – klaipėdietiškai brandus ir pakankamai išdiskutuotas“, – reziumavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, pridūręs, kad šiuo klausimu nuomonę turėjo galimybę išsakyti vis klaipėdiečiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algirdas

Algirdas  portretas
Džiaugsis Grūto parko savininkas gavęs paminklus už dyką, gal organizuokite tarptautinį aukcioną uždirbs miestas pinigų.

Galit

Galit  portretas
nors spygliuota tvoratą vietą aptvert - žmonės kaip ėjo per Pergalės dieną taip eis. Neleisit į teritoriją - prie jos atėję dės gėles ir švęs

išvada

išvada portretas
Žydrųjų komunistų dabartiniu metu gerokai daugiau nei prie stalino buvo raudonųjų komunistų. Taip žydra ir komjaunuoliška, kad žodis patriotas tapo žodžio idiotas sinonimu.
VISI KOMENTARAI 136
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių