Tikrina nuolat

Atpažinti atsakingą servisą galima vos įėjus į jo patalpas. Jame turėtų stovėti kelios atliekų talpyklos, skirtos joms išrūšiuoti: į vienas kraunami akumuliatoriai, į kitas – amortizatoriai, į trečias – įvairūs filtrai, į ketvirtas pilama panaudota alyva ir t.t. Atliekų talpyklos privalo stovėti ten, kur jos būtų lengvai pasiekiamos automobilių meistrams – darbo patalpose arba šalia jų. Paprastai tai būna didelio tūrio, kartais net iki 200 litrų statinės. Tokios talpos turi būti pažymėtos specialiais lipdukais.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas sako, kad aplinkosaugininkai vykdo planinius automobilių remonto dirbtuvių patikrinimus, kurių metu tikrinama, kaip automobilių remonto įmonės tvarko darbo metu atsiradusias atliekas. „Žinoma, daugiausia dėmesio tenka skirti didelius pajėgumus turinčioms įmonėms, tačiau nepamirštame ir tų remontininkų, kurie darbuojasi individualiai“, – dienraščiui tvirtino aplinkosaugininkas.

Vietų, kuriose galima atlikti smulkius automobilių remonto darbus, Klaipėdos RAAD prižiūrimoje teritorijoje netrūksta, tad aplinkosaugininkai turi darbo. „Atliekame ir nemažai šviečiamojo darbo, aiškindami tokiuose „garažiukuose“ besidarbuojantiems meistrams, kad nevalia po automobilio remonto atsiradusių atliekų mesti tiesiog į buitinių atliekų konteinerius, kad jos turi būti perduotos atitinkamoms įmonėms, kurios tokias atliekas perdirba, o visos remonto metu susidariusios atliekos turi būti užfiksuotos ir įtrauktos į apskaitą“, – pasakojo A.Šepštas.

Paskatino ir vaikai

Visai neseniai Klaipėdos RAAD specialistai daugiau dėmesio skyrė automobilių meistrams, besidarbuojantiems liaudyje vadinamuose „garažiukuose“. Būtent anksčiau minėtos atliekų apskaitos pažeidimų ir buvo nustatyta daugiausiai. „Automobilių remontininkai nepažymi atliekų apskaitos žurnaluose, kokios atliekos susidaro, mes negalime tuomet nustatyti, ar jos buvo tinkamai utilizuotos, ar nebuvo padaryta žala aplinkai“, – pasakojo A.Šepštas.

Akcijos „Garažiukas“ metu Klaipėdos mieste aplinkosaugininkai užfiksavo 9 fizinių asmenų padarytus pažeidimus, susijusius su netinkamai tvarkomomis automobilių remonto atliekomis. Tiesa, pasitaikė ir ne vienas atvejis, kuomet net ir „garažiukuose“ plušantys meistrai atliekas tvarkė itin pareigingai.

Vienas tokių – „Pušyno“ garažų bendrijoje besidarbuojantis meistras Antanas. Jo servise pareigingai pažymėta visa informacija apie darbų metu susidarančias atliekas ir kaip jos buvo utilizuotos. Nebe pirmus metus automobilius remontuojantis vyras neslėpė anksčiau sulaukęs aplinkosaugininkų įspėjimų bei raginimų atliekų apskaitą vykdyti pareigingiau.

„Prie aplinkosaugininkų raginimų prisidėjo ir mano vaikai, kurie mokykloje kaip tik tuo metu mokėsi apie dalykus, kenkiančius aplinkai. Iš jų sulaukiau klausimo, ar aš pasirūpinu, kad mano darbo metu atsirandančios atliekos nepatektų į jūrą, ar, kaip sakė vaikai, „nesuteptų pievos“. Man tikrai svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvens“, – kalbėdamas su dienraščio žurnalistais sakė klaipėdietis.

Rimta žala

Automobilių atliekos gana dažnai priskiriamos prie pavojingųjų. Todėl, pasak Klaipėdos RAAD direktoriaus pavaduotojo, būtina suprasti, kad automobilių dalys, įskaitant panaudotą alyvą ir ja suteptas šluostes, yra specifinės atliekos, su kuriomis negalima elgtis taip pat kaip su įprastomis, susidarančiomis buityje. Netinkamai tvarkomos ar be priežiūros irti paliktos atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir gali kelti pavojų žmogaus sveikatai.

Pavyzdžiui, švino rūgštiniuose akumuliatoriuose gausu pavojingų cheminių medžiagų – sunkiųjų metalų ir elektrolitų. Akumuliatoriuose taip pat randama sieros rūgšties, kuri garuodama gali patekti į organizmą ir sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus.

Apsinuodyti galima ir kitomis pavojingose automobilių atliekose esančiomis medžiagomis. Pavyzdžiui, švinu. Jis kaupiasi organizme, o neigiamas jo poveikis gali pasijusti ir po daugelio metų. Švino ir kitų sunkiųjų metalų gausu alyvoje, ja suteptuose filtruose ir amortizatoriuose. Dėl to alyvos atliekas draudžiama maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, pilti į vandens telkinius, ant dirvožemio ar į kanalizaciją.

Pasirūpinti automobilio atliekomis vairuotojas gali ir pats, perdavęs netinkamas naudoti detales atliekų tvarkymo įmonei.

Rasti sau tinkamą atliekų tvarkytoją galima Atliekų tvarkytojų valstybės registre: https://atvr.am.lt. Kai kurias atliekas, pavyzdžiui, padangas, galima atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.