Konkuruoti su sostine sudėtinga

Anot šį tyrimą atlikusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų, už uostamiestį geriau tvarkėsi tik sostinė.

"Klaipėda šiemet pasirodė tikrai gerai. Nors konkuruoti su Vilniumi yra sudėtinga, tačiau šis atotrūkis – labai mažas. Reikia pasidžiaugti, kad savivaldybės biudžeto skola pernai sumažėjo labiausiai iš didžiųjų savivaldybių", – komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.

Uostamiesčio gyventojai gali džiaugtis pigiau kainuojančiomis komunalinėmis paslaugomis: mažesne nei vidutinė didžiosiose savivaldybėse šilumos kaina ir pačia žemiausia vandens kaina.

Tiesa, silpnoji Klaipėdos vieta – turto valdymas, kurio rodiklis buvo skaičiuojamas pagal tai, kiek savivaldybės turi nenaudojamo, nuosavo, nekilnojamojo turto.

Pavyti ir aplenkti Vilnių uostamiesčiui labiausiai trukdo pasyvesnis nei sostinėje verslas – mieste mažiau užsienio ir vietinių investicijų, o verslo liudijimus įsigijusių, prasitęsusių gyventojų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui gyventojų, apskritai buvo mažiausias.

Klaipėda – geras kaimynas

Tuo metu Klaipėdos rajonas – taip pat antras tarp 54 mažųjų savivaldybių. Pirmąją vietą jis užleido Kauno rajonui.

Daugiausia įtakos tam turėjo tai, kad savivaldybei sėkmingai sekėsi išnaudoti uostamiesčio kaimynystę – pritraukti daug užsienio ir vietinių investicijų.

"Tai lėmė gerus socialinius rodiklius, bedarbių dalis čia gerokai mažesnė nei mažųjų savivaldybių vidurkis, o darbo nerandančiųjų ilgiau kaip metus procentas apskritai buvo mažiausias. Taip pat Klaipėdos rajonas sėkmingai tvarkėsi su biudžeto skola", – sakė Lietuvos savivaldybių indekso vadovė.

Esą Klaipėdos rajonas galėtų pasivyti Kauno rajoną, jei labiau optimizuotų mokyklų tinklą – mokyklų išlaikymo išlaidos, palyginti su kitomis savivaldybėmis, buvo gana didelės.

Didelė socialinė atskirtis

Lietuvos savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudarė jau šeštą kartą. Parengti du reitingai – 6 didžiųjų ir 54 mažųjų savivaldybių.

Tyrimas atskleidė, kad šalyje yra didelė socialinė ir ekonominė atskirtis. Anot indekso rengėjų, atskirties problemą geriau atskleidžia atotrūkis ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių.

Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Esą tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip tris kartus.

"Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka ar elementariu internetinės svetainės pritaikymu", – įsitikinęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.