Entuziazmas, jog kitąmet klaipėdiečiai savo akimis galės stebėti Europos vyrų krepšinio čempionato kovas, blėsta. Mat vis labiau aiškėja, jog daugybę pelningų objektų apžiojusi Klaipėdos arenos statytoja gali nusispjauti į dar nebaigtą strateginį uostamiesčio sporto objektą.
Apžiūrėti atvežė naktį
Šiomis dienomis Klaipėda laiko paskutinį egzaminą, po kurio paaiškės, ar miestui bus leista kitąmet surengti Europos vyrų krepšinio čempionatą.
Uostamiestyje lankosi tarptautinės krepšinio federacijos "FIBA Europe" delegacija, vadovaujama prezidento Olafuro Rafnnsono ir generalinio sekretoriaus Naro Zanolino. Jų vizito tikslas – įvertinti, kaip vyksta Klaipėdos arenos statybos.
Jei ji nebus pastatyta laiku, Klaipėdoje Europos krepšinio čempionato rungtynės tikrai nevyks.
Svečiai į arenos statybvietę buvo nuvežti vakar vėlai vakare. Statybininkų triūsą "FIBA Europe" atstovai vertino prietemoje.
Nors ir valdininkai, ir statybininkai dievagojasi, jog arena iškils laiku, kai kurie uostamiesčio architektai kone lažinasi, jog šis svarbus objektas nebus baigtas nei iki metų pabaigos, nei iki kitos vasaros pradžios.
Tačiau tokių nepopuliarių prognozių nė vienas architektas nedrįso išsakyti viešai.
Atgautų tik 2,7 mln. litų
Pagal sutartį bendrovė "Vėtrūna" uostamiesčio sporto ir pramogų areną turi pastatyti iki šių metų pabaigos. Sutartyje taip pat numatyta, kad ji vieną kartą gali būti pratęsta, bet ne ilgiau nei trims mėnesiams. Todėl galutinis terminas, kada turi iškilti Klaipėdos arena, – kitų metų kovo pabaiga.
Jei "Vėtrūna" neįvykdytų sutartyje numatytų įsipareigojimų, Klaipėdos savivaldybė iš jos galės prisiteisti vos 2,7 mln. litų. Arenos statybų vertė – beveik 56 mln. litų.
Savivaldybė už atliktus darbus "Vėtrūnai" jau yra sumokėjusi 5,672 mln. litų ir dar beveik tiek pat skolinga.
Prieš kelias dienas statybvietėje lankęsis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius optimizmu netryško.
"Statybininkai vis dar atsilieka nuo grafiko gal kokias penkias savaites. Matau, kur yra objektyvios kliūtys, tačiau įžvelgiau ir kur sukama uodega", – neslėpė didelę statybų patirtį turintis uostamiesčio vadovas.
Jam labiausiai nepatiko tai, jog statybvietėje pluša per mažai statybininkų. Jis suskaičiavo apie 150, nors, mero žodžiais, darbo užtektų ir 250–300 darbininkų.
Ieško betonuotojų
Viena priežasčių, kodėl R.Taraškevičius arenos statybvietėje pasigedo statybininkų, matyt, yra ta, jog "Vėtrūna" pristigo darbuotojų. Viename miesto dienraščių šią savaitę pasirodė skelbimas, kad įmonė ieško betonuotojų.
Darbininkų "Vėtrūnai" gali trūkti todėl, kad ji griebėsi kelių itin stambių ir pelningų projektų, kurių bendra vertė viršija milijardą litų.
Neseniai įmonė sutarė su Vokietijos bendrove "Nukem Technologies" dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE). Darbų vertė – 667 mln. litų.
"Vėtrūna" uždaromoje IAE atlieka ir kitus Vokietijos bendrovės užsakymus. Telšių kompanija už 424 mln. litų stato radioaktyviųjų atliekų saugyklą.
Energetikos ministerijos atstovų teigimu, statybų darbai nuo grafiko atsilieka net 47 mėnesius. Tačiau "Vėtrūnos" vadovai žiniasklaidai teigė, jog į darbus jie įsitraukė tik nuo šių metų pradžios.
Liepos pradžioje "Vėtrūna" kreipėsi ir į Kauno savivaldybę, kad ši sutiktų penkiems mėnesiams, iki kitų metų pavasario pabaigos, nukelti už 169 mln. litų statomos "Žalgirio" arenos pabaigtuves.
Oficiali priežastis – užsitęsę projektavimo darbai bei koncesijos ir mašinų aikštelės konkurso procedūros.
Dirba, o ne bijo
Paklaustas, ar nesibaimina, jog dėl "Vėtrūnos" įgyvendinamų grandiozinių projektų ji gali nebeskirti pakankamai dėmesio uostamiesčio arenai, jos statybas prižiūrintis Klaipėdos savivaldybės Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis buvo lakoniškas.
"Matyt, įmonė įvertino savo galimybes ir pajėgumus. Mes dirbame, o ne baiminamės", – teigė valdininkas.
Bendrovės "Panevėžio statybos trestas", taip pat dalyvavusios arenos statybos konkurse, generalinis direktorius Dalius Gesevičius, paklaustas, ar viena statybų įmonė gali vienu metu įgyvendinti tiek projektų, nuo komentaro susilaikė.
"Nenorėčiau vertinti kolegų darbo. Šiuos konkursus pralaimėjome, tad bet koks mano komentaras gali būti neteisingai suprastas", – korektiškas buvo D.Gesevičius.
Beje, uostamiesčio arenos statybų tempams įtakos gali turėti ir tai, jog dar nėra pasirašyta sutartis su jos valdytoju – koncesijos konkursą laimėjusiu operatoriumi.
Aukščiausiasis Teismas galutinę nutartį, ar konkurso nugalėtojas išrinktas teisingai, skelbs šį penktadienį. Operatorius rangovams gali pateikti pasiūlymų, kaip koreguoti statinį, kad jį valdyti būtų pelningiau.
Vėluoja dėl netikėtumų
"Vėtrūnos" vadovai neskubėjo raminti žurnalistų, jog Klaipėdos arena bus pastatyta laiku.
Įmonės generalinio direktoriaus Juozo Valužio sekretorė nuolat kartojo, kad jis pasitarime. "Vėtrūnos" valdybos pirmininkas Vytautas Banys, išgirdęs klausimus apie uostamiesčio arenos statybas, pasiūlė kreiptis į bendrovei atstovaujančią viešųjų ryšių agentūrą "Idea Prima".
Jos direktorius Paulius Tamulionis užtikrino, jog "Vėtrūna" Klaipėdos areną stato pagal numatytus terminus ir neprašo jų atidėti. Jei neiškils nenumatytų problemų, uostamiesčio arena bus pastatyta iki šių metų pabaigos.
Jis neneigė, jog statybos darbai šiek tiek vėluoja, tačiau esą tik dėl objektyvių priežasčių – dėl netikėtai šaltos žiemos nebuvo galima greitai ir efektyviai atlikti kasimo darbų, netikėtai buvo aptikta požeminių vandenų, todėl reikėjo imtis papildomų darbų.
P.Tamulionis neslėpė, jog kas mėnesį atsilikimas bus sumažintas po savaitę.
"Vėtrūnos" atstovas aiškino, jog šiuo metu statybvietėje dviem pamainomis dirba per 150 darbininkų, o nuo rugpjūčio startuos ir trečioji pamaina, kuri pradės montuoti metalo konstrukcijas.
"Vėtrūna", didindama statomų objektų skaičių, atitinkamai didina ir darbininkų, specialistų skaičių, kad visi projektai būtų įgyvendinti kokybiškai ir laiku. Nuo balandžio bendrovės darbuotojų skaičius išaugo beveik 20 proc. Balandį bendrovėje dirbo 697, gegužę – 768, birželį – 864, o liepą – 903 darbuotojai", – ramino P.Tamulionis.
Naujausi komentarai