- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Drąsiausio tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnio – Klaipėdos krašto prijungimo prie respublikos dalyviai grimzta į užmarštį. Šiandien tik besidomintieji istorija žino, jog vienas iš sukilimo organizatorių buvo tuometis šalies premjeras Ernestas Galvanauskas, o vienas iš aktyvių jo dalyvių – legendinis lakūnas Steponas Darius.
Kitokia versija
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė neslėpė, kad sovietmečiu į Klaipėdos istoriją buvo žiūrima praleidžiant tam tikrus esminius dalykus.
Archyvinė medžiaga plačiajai visuomenei buvo neprieinama, net tarpukario spaudą galėjo skaityti tik tie žmonės, kurie tyrinėjo tą laikotarpį. Nors išeivijos spaudoje apie Klaipėdos sukilimą buvo plačiai rašoma, spausdinami atsiminimai.
"Taip jau susiklostė, kad sovietmečio istoriografijoje apie kai kuriuos garsius, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos lėmusius asmenis mažiau kalbėta ir rašyta. Nes ir oficiali sukilimo versija buvo kita, esą Klaipėdos krašto gyventojai patys sukilo prieš prancūzus, ir jokio įsikišimo iš Lietuvos nebuvo", – pasakojo Z.Genienė.
Nuo premjero iki lakūno
E.Galvanauskas – vienas iš Klaipėdos sukilimo svarbiausių organizatorių ir rėmėjų. Būtent jo vadovaujama Lietuvos vyriausybė parengė krašto prijungimo prie Lietuvos dirvą šalyje ir tarptautinėje erdvėje.
E.Galvanauskas atstovavo Lietuvai 1923 m. kovo 24 d. Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl Klaipėdos krašto konvencijos.
Jis po krašto perėmimo apsigyveno Klaipėdoje ir metus vadovavo uosto valdybai, buvo Klaipėdos mokytojų draugijos pirmininkas. E.Galvanausko rūpesčiu buvo pertvarkyta Klaipėdos medžio pramonė, įkurta Statybos bendrovė aprūpinti butais lietuvių darbininkus.
E.Galvanauskas įkūrė Klaipėdos amatų mokyklą, buvo "Ryto" spaustuvės ir leidyklos valdybos narys, pirmasis Klaipėdos laikraščio "Vakarai" redaktorius.
Dar vienas veiklus Klaipėdos sukilimo dalyvis – legendinis lakūnas Steponas Darius, kuris po daugiau nei 10 metų kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu "Lituanica" vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną. S.Darius kartu su sukilėlių būriu 1923 m. sausio 15 d. taip pat įžengė į Klaipėdą.
Persona non grata?
Sovietmečiu istorikai, kurie tyrinėjo Klaipėdos sukilimą, ne itin plačiai rašė ir apie pagrindinį šios karinės operacijos vadą Joną Budrį-Polovinską.
Ir tai esą natūralu, nes J.Budrys tuo metu gyveno JAV, jo biografija buvo gana "sudėtinga". Jis – buvęs nepriklausomos Lietuvos žvalgybininkas ir diplomatas 28 metus nuo 1936 m. lapkričio 11 d., kai buvo paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu JAV, liko šiose pareigose.
Tačiau būtent J.Budrys, atsisakius daugeliui Lietuvos karininkų, paskirtas vadinamojo Klaipėdos sukilimo kariniu vadu ir pakeista pavarde vadovavo Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei, 1923 m. sausio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą.
1924 m. spalio 21 d. prezidento dekretu J.Budrys paskirtas pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi. Jis kaip ir daugelis kitų sukilėlių ilgą laiką dėl istorinių aplinkybių buvo nustumtas į užmarštį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangai sezoniškumas įtakos nebeturi9
Dar prieš dešimtmetį daugelis tautiečių ir užsienio svečių Lietuvos kurortinius miestus, tokius kaip Palanga, Neringa ar Nida, pakrikštijo vasaros sostinėmis. Bėgant laikui šis įsitikinimas virsta tik užmarštin grim...
-
Klaipėdoje duris atveria naujas „Northway“ odontologijos centras6
Pasirūpinti gražia šypsena nuo šiol bus gerokai paprasčiau ir greičiau – medicinos centras „Northway“ Klaipėdoje atidaro naują odontologijos centrą, kuriame visos burnos ir dantų priežiūros paslaugos teikiamos po vienu...
-
Savaitgalį didžiosios atliekos bus surenkamos iš kiemų nuo Bangų g. iki Girulių
Šį savaitgalį į klaipėdiečių kiemus vėl atvyks atliekų vežėjų mašina, kuri nemokamai iš gyventojų priims didžiąsias atliekas. ...
-
Tautinių kultūrų centre tarpusavio ryšį kuria kalba
Tautinių kultūrų centre (TKC) mokytis lietuvių kalbos šį sezoną nusprendė per pusšimtis žmonių. Didžiąją jų dalį sudaro ukrainiečiai. Grupėse yra ir baltarusių, rusų, azerbaidžaniečių, armėnų. Visus juos motyvuoja nor...
-
Klaipėdiečiai sutrikę: ant šaligatvio – kateris12
Uostamiestyje neretai pastebima, kad daugiabučių kiemuose ar kitose vietose automobiliai paliekami ant šaligatvių ar per arti namų. Tačiau šįsyk klaipėdiečius sutrikdė ant šaligatvio priekaboje paliktas kateris. ...
-
Debreceno kvartale – remonto darbai1
Debreceno g. 42 ir 44 daugiabučių namų kieme prasidėjo pirmasis privažiuojamojo kelio prie pastato Debreceno g. 48 įrengimo darbų etapas. Šių darbų metu taip pat bus sutvarkyta aplinka, atsiras pėsčiųjų takai, pritaikyti neįgaliesiems, ir ...
-
Klaipėdoje pabėgėliams baigėsi adaptacinis laikotarpis
Klaipėdoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą apsigyveno 4,8 tūkst. karo pabėgėlių. Pirmiesiems jų rezervinius savivaldybės butus uostamiestyje imta suteikti 2022 m. vasarą, kai miesto taryba patvirtino rezervinių būstų fondą. Šiuo metu dali...
-
Klaipėdiečiai pasipiktino: tinginių įprotis – palikti savo šiukšles15
Reikjaviko, Šaulių, Debreceno gatvėse, Baltijos prospekte ir kitur prie šiukšlių konteinerių – šiukšlynai. Ne į konteinerius, o šalia jų kraunamos įvairios maisto ir buitinės atliekos, velkami baldai, kar...
-
Koronavirusas uostamiestyje vėl įsisiautėjo3
Koronaviruso infekcijų atvejų daugėjimas uostamiestyje verčia sunerimti. Jų fiksuojama vis daugiau, kaip ir visoje šalyje. Praėjusią savaitę užfiksuotas didžiausias šių metų sergamumas. Medikai tikina, kad panikuoti nereikėtų, tači...
-
Prie Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro atidarytas stadionas1
Žalia pieva uostamiesčio centre prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro virto moderniu sporto aikštynu. Mokyklos pastangomis apleista teritorija per gana trumpą laiką tapo traukos objektu aktyviam jaunimui ir miesto gyventojams....