Išbrokavo saviškį?

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba tvirtino kandidatus rinkimuose į Seimą vienmandatėse apygardose.

Netikėtai paaiškėjo, kad "valstiečių" Palangos skyriaus vadovas Darius Kubilius neatstovaus savo partijai vienmandatėje Mėguvos apygardoje.

Partijos tarybai pasirodė, kad tinkamesnis kandidatas – nepartinis, Kretingoje gyvenantis R.Žiubrys.

Mėguvos apygardą sudaro trims savivaldybėms priklausančios teritorijos (dalis Klaipėdos rajono, dalis Kretingos ir Palanga).

Mįslės: "valstiečių" Palangos skyriaus vadovas D.Kubilius jaučiasi ne itin maloniai, kad Mėguvos vienmandatėje apygardoje partijos vadovybė kandidatu pasirinko ne jį, o nepartinį kandidatą R.Žiubrį. (Dariaus Kubiliaus asmeninio archyvo nuotr.)

Gargždų ir Kretingos "valstiečių" partijos skyriai esą išreiškė palaikymą R.Žiubriui.

Jo kandidatūrą palaikė ir Klaipėdos bei Kretingos rajonų merai.

D.Kubilius buvo "išbrokuotas".

Ar vadovybės pasirinkimas buvo teisingas, laikas parodys, spalio 11 dieną viską ir pamatysime.

Esą partijos vadovybės netenkino jo pasiekti rezultatai pernai per savivaldybių rinkimus, kai buvo iškovotas tik vienas Palangos tarybos nario mandatas, o pats D.Kubilius, dalyvavęs mero rinkimuose, liko trečias, surinkęs 5,83 proc. arba 440 palangiškių rinkėjų balsų.

Partijos sprendimas iškelti ne jį, o nepartinį kandidatą šokiravo D.Kubilių ir, kaip jis pats teigia, visus Palangos skyriaus narius.

"Visą rinkiminį sąrašą dėliojo partijos pirmininkas (Ramūnas Karbauskis – A.D.) ir valdyba. Kodėl pasirinktas nepartinis kandidatas? Kodėl ne iš Palangos, o iš Kretingos? Ar vadovybės pasirinkimas buvo teisingas, laikas parodys, spalio 11 dieną viską ir pamatysime", – kalbėjo D.Kubilius.

Jau bandė jėgas politikoje

R.Žiubrys jau turi šiokios tokios dalyvavimo rinkimuose patirties. Jis į Kretingos rajono savivaldybės tarybą pretendavo patekti visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" sudėtyje.

Po šių rinkimų Kretingos rajono savivaldybės taryboje atsidūrė penki komiteto atstovai, tarp jų ir dabartinis meras Antanas Kalnius.

Rajono savivaldybės taryboje buvo sudaryta koalicija su LVŽS.

Galimas dalykas, todėl ir buvo priimtas sprendimas dėl R.Žiubrio atstovavimo "valstiečiams" Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje.

Gerovė: Seimas daugelį vilioja ne tik dėl parlamentaro statuso, bet ir dėl galimybės turiningai praleisti laiką. (Gedimino Bartuškos nuotr.)

"Kodėl apsisprendžiau? Tai nebuvo labai sunku padaryti, nes jau dalyvavau ir savivaldybių rinkimuose. Tai jau buvo šioks toks įsipareigojimas kolegoms, kad jei tokia galimybė atsiras, turėčiau dalyvauti Seimo rinkimuose", – dienraščiui teigė R.Žiubrys.

Rimtas R.Žiubrio konkurentas Mėguvos vienmandatėje apygardoje bus Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas palangiškis Mindaugas Skritulskas, patyręs politikas.

Reikėtų įvertinti ir tai, kad palangiškiai, sudarantys didžiąją dalį Mėguvos apygardos rinkėjų, beveik per visą nepriklausomybės laikotarpį balsavo už konservatorius ir jų rinkimų mados mažai keičiasi.

"Kiekvieną kandidatą vertinu labai rimtai, manau, kiekvienas jų bus rimtas konkurentas, juolab kai kurie dalyvauja politikoje seniai, o ne taip, kaip aš. Bet nemanau, kad yra nepadaromų dalykų", – kalbėjo R.Žiubrys.

Ne viskas matuojama pinigais. Būtų keista, jei sakyčiau, kad uždarbis yra svarbus.

Atlygis didesnis už ministro

Apie R.Žiubrį klaipėdiečiai daugiau išgirdo po to, kai jo vadovaujamos viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" veiklos ataskaita buvo svarstoma miesto tarybos posėdyje.

Tada ir buvo paviešinta, kad pernai šios įstaigos direktoriaus bazinė alga per metus siekė 36,3 tūkst. eurų, plius priemokos – 9 947 eurai, dar – priedai – 6 031 euras bei atostoginiai – 4 352 eurai.

Iš viso "Klaipėdos švenčių" direktoriaus atlygis pernai per metus siekė 56,7 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

R.Žiubrys dienraščiui aiškino, kad jo alga nustatoma pagal tvarką, kuri galioja visoms savivaldybės viešosioms įstaigoms.

Esą tų pinigų negauna avansu, bet už jau atliktus darbus.

Įstaigos "Klaipėdos šventės" veiklos ataskaitos duomenimis, 2013 m., kai R.Žiubrys atėjo dirbti įstaigos vadovu, per metus jo atlyginimas siekė 22,1 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Po trejų metų, 2016-aisiais, jau – 29,3 tūkst. eurų, 2017 m. – 40,2 tūkst., 2018 m. – 46,3 tūkst., o pernai jau – beveik 57 tūkst. eurų: per mėnesį – daugiau nei 4,7 tūkst. eurų.

Tai yra maždaug 100 eurų daugiau nei 2019 m. uždirbo Klaipėdos meras ir daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu uždirbo 9 iš 13 šios Vyriausybės ministrų.

Jei R.Žiubrys taptų eiliniu Seimo nariu, jo alga siektų 3 356 eurus per mėnesį, neatskaičius mokesčių, per metus – 40 272 eurus, tai yra 17 tūkst. eurų mažiau, nei jis iš viso gavo pernai, vadovaudamas įmonei "Klaipėdos šventės".

"Ne viskas matuojama pinigais. Būtų keista, jei sakyčiau, kad uždarbis yra svarbus. Nežinau kodėl, bet žmonės taip reaguoja į kitų žmonių atlyginimą, tarsi gyventume sovietmečiu. Jei kažkas uždirba daugiau, tai reikia nacionalizuoti tą jų atlyginimą? Kiekvienoje pozicijoje esi vertinamas taip, kaip tu dirbi. Nei tą savo atlyginimą aš pasiskyriau, nei mano sprendimas lėmė, kokią algą gavau, todėl nelabai suprantu, kodėl kam nors kyla tas klausimas", – stebėjosi R.Žiubrys.

Per pandemiją – dar darbuotojų

Nepaisant to, kad karantinui užtrukus tris mėnesius kultūrinių renginių mieste nebuvo, įstaigos "Klaipėdos šventės" darbuotojų algos ir toliau išliko įspūdingos.

Rekvizitai.lt skelbia, kad vidutinis atlyginimas šioje įstaigoje šių metų balandį buvo 1 697 eurai, gegužę – 1 439 eurai.

Vadovo algos dydis kažkodėl nebuvo skelbiamas.

Maža to, praeitą savaitę Klaipėdos kultūros ir meno tarybą R.Žiubrys spaudė, kad švenčių organizatorių administravimo lėšų procentas būtų didinamas.

Tačiau taryba tam nepritarė.

Vien darbuotojų algų poreikiui patenkinti skiriama šimtai tūkstančių eurų. Vidutiniškai įstaigoje dirba iki 15 žmonių.

Pagal rekvizitai.lt duomenis, šiuo metu yra 18 darbuotojų. Iki kovo 29 d. buvo 16.

Prasidėjus karantinui, po dviejų savaičių, anot rekvizitai.lt, buvo priimtas vienas darbuotojas, po to dar vienas, pastarasis – balandžio 26 d., paskui vienas atleistas.

Seni verslo ryšiai

Įstaigai "Klaipėdos šventės" vadovaujantis R.Žiubrys pramogų versle – ne naujokas.

Vyras prieš tai spėjo vadovauti dviem panašia veikla užsiimančioms įmonėms, kurių akcininkėmis ar dalininkėmis kartu su R.Žiubriu buvo žinomos uostamiestyje moterys.

Trumpai A.Žiubrys sukosi įmonės "Ars Idea" veikloje.

Registrų centro duomenimis, šią įmonę įsteigė A.Žiubrys kartu su Audra Umbrasiene ir Jolanta Girdvaine (anuomet J.Braukyliene – aut. past.), kuri dabar vadovauja Kretingos rajono savivaldybės administracijai.

2006 m. jie buvo šios įmonės akcininkai. Bičiulių kompanija akcijas buvo pasidalijusi daugmaž po lygiai.

2011 m. lapkritį akcijų paketą perėmė A.Umbrasienė, kurios sprendimu R.Žiubrys atleistas iš direktoriaus pareigų.

2009 m. R.Žiubrys su J.Girdvaine bei Dalia Grikšaite (šiuo metu dirba R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje "Klaipėdos šventės" kūrybos vadove) įkūrė viešąją įstaigą "Klaipėdos publika".

Į darbą – su žmona ir svainiu

2013 m. gegužę R.Žiubrys atleidžiamas iš įstaigos "Klaipėdos publika" direktoriaus pareigų, o trečdalį įstaigos kapitalo perleidžia žmonos broliui Petrui Juciui, kuris ir tapo įstaigos vadovu.

P.Jucys iki šiol yra "Klaipėdos publikos" direktorius, tačiau tuo pat metu dirba ir R.Žiubrio vadovaujamoje įstaigoje "Klaipėdos šventės", kur yra projektų techninės dalies koordinatorius.

O R.Žiubrio žmona Ieva Žiubrienė "Klaipėdos šventėse" darbuojasi pagal terminuotą darbo sutartį.

Į pareigas ji buvo priimta įstaigai laimėjus konkursą įgyvendinti komercinės veiklos projektą pagal 2015 m. gegužės 7 d. sutartį "Dėl renginių operatoriaus paslaugų, kurioms teikti naudojamas valstybės turtas".

Šiuo metu žmonos darbas susijęs taip pat su komercinės veiklos projektu pagal savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį.

Renginių koordinatorius pagal steigėjo patvirtintą "Klaipėdos švenčių" organizacinę struktūrą tiesiogiai esą yra nepavaldus direktoriui.

Jokio interesų konflikto?

Tai, kad savivaldybės įsteigtoje įmonėje darbą rado ne tik vadovo žmona I.Žiubrienė, bet ir jos brolis P.Jucius, būdamas kitos viešosios įstaigos dalininku ir vadovu, interesų konflikto, panašu, neįžvelgia niekas.

Viešąją įstaigą "Klaipėdos publika" lydi pavydėtina sėkmė viešuosiuose pirkimuose.

Šios įstaigos direktorius P.Jucius sugeba suktis dviejuose darbuose be jokių priekaištų.

Paplušėjęs "Klaipėdos švenčių" organizuojamų renginių koordinatoriumi, vyras vis neria į kitų užsakymų vykdymo rūpesčius.

Pernai gegužę "Klaipėdos publika" laimėjo Kretingos rajono Padvarių kaimo bendruomenės centro "Trys tvenkiniai" skelbtą konkursą renginio organizavimui.

Bendruomenė pageidavo tradicinės vasaros šventės, kuri minima rugpjūčio pradžioje.

Padvariškiams reikėjo pakviesti žinomą atlikėją arba muzikos grupę. Renginį turėjo vesti vedėjas.

Papildomai nuo 18 val. iki vidurnakčio šventės dalyvius turėjo linksminti muzikantas arba grupė. Vaikams turėjo būti pastatyta batutų, o vakare dangų turėjo nušviesti fejerverkai.

Verta dėmesio ir tai, jog sutartį su šia R.Žiubrio žmonos brolio įmone pasirašė bendruomenės pirmininkė Ieva Latakienė, kuri kartu su R.Žiubriu pernai dalyvavo rinkimuose į Kretingos rajono savivaldybės tarybą.

I.Latakienė visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" sąraše užėmė 6-ąją vietą, o R.Žiubrys – 7-ąją.

A.Vaitkus sutarčių nepamena

Viešajai įstaigai "Klaipėdos publika" sėkmė šypsosi ir skelbiamuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos viešuosiuose pirkimuose.

Pernai gegužę įstaiga laimėjo direkcijos skelbtą reklamos paslaugos Klaipėdos laivų parado metu konkursą.

Už 5 tūkst. eurų viešoji įstaiga įsipareigojo judriausiose uostamiesčio vietose pastatyti direkcijos reklaminius stendus.

Reklama turėjo būti skelbiama svetainėje kulturosuostas.lt, socialiniuose tinkluose.

Iš sutarties matyti, kad paslaugos teikėjas įsipareigojo iškabinti direkcijos vėliavas, padalinti lankstinukus, paskelbti kitą reklamą.

2018 m. "Klaipėdos publika"  taip pat nešiojo vėliavas, lankstinukus ir reklaminius plakatus po miestą. Tiesa, už 3 tūkst. eurų sumą.

Tačiau 2017 m. tokia paslauga uosto direkcijai buvo atlikta vos už 1,5 tūkst. eurų.

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Klaipėdos miesto taryboje Arvydas Vaitkus nepanoro prisiminti šių viešųjų pirkimų.

Politikas į dienraščio žurnalistų užklausą dėl viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" laimėtų konkursų iš esmės neatsakė.

"Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus, tačiau to padaryti negaliu vien todėl, kad tarp dešimčių tūkstančių pasirašomų dokumentų per metus atsiminti konkrečias sutartis, pasirašytas nuo 2015 m., ir sumas yra neįmanoma. Neabejoju, kad išsamius atsakymus į jums rūpimus klausimus gali pateikti VĮ KVJUD darbuotojai", – raštu atsakė A.Vaitkus.

Pakartojus užklausą ir nusiuntus nuorodas į Viešųjų pirkimų suvestines, A.Vaitkus į žurnalistų kreipimąsi taip ir neatsakė, nors tam turėjo pusantro mėnesio.

Pareiga – įsitraukti į politiką

R.Žiubrio svainio P.Jucio vadovaujama įstaiga "Klaipėdos publika" gauna ir kitų biudžeto užsakymų.

Klaipėdos savivaldybės skelbtuose viešuosiuose pirkimuose įstaiga laimėjo du kartus.

Du kartus po 3,9 tūkst. eurų sumai 2016 ir 2017 m. įstaiga samdyta akcijos "Siekime Klaipėdos paplūdimiams mėlynosios vėliavos" organizavimui.

Įspūdingiausia suma viešuosiuose pirkimuose šią įstaigą pasiekė 2012 m., kai Telšių regiono atliekų tvarkymo centras nupirko viešinimo paslaugą apie atliekų tvarkymo sistemos plėtrą.

Įstaigai "Klaipėdos publika" už paslaugas tuomet sumokėta beveik 44 tūkst. eurų.

Ne mažiau išmaniai nei svainis viešuosius finansus valdąs R.Žiubrys nusiteikęs pakilti į naują lygį, todėl ir dalyvaus Seimo rinkimuose.

Jis dar kartą pakartojo, kad ne pinigai svarbiausia, o tai, kad "kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga yra bent kažkiek įsitraukti į politiką ir joje dalyvauti".