Kol vairuotojai ir aviacijos sektorius skaičiuoja nuostolius dėl įtampos Persijos įlankoje, anot Klaipėdos uosto, šis atsidūrė laimėtojų pusėje – čia fiksuojamas išaugęs krovinių srautas.
„Padidėjo konteinerių krova, nes Europos uostai užsikrovė. Jiems reikėjo tuštesnių terminalų“, – dalijosi uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Tiesa, daugiau darbo uostas gavo laikinai – per pastaruosius keturis mėnesius Klaipėdos uosto krova išaugo 8 proc.
„Matome padidėjimą dujų, naftos produktų krovoje“, – kalbėjo A. Latakas.
„Tuo nereikėtų džiaugtis, nes tai yra trumpalaikiai dalykai“, – neslėpė Jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Laimonas Rimkus.
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Europos jūrų uostai neigiamo poveikio dėl Hormuzo krizės dar nespėjo pajusti.
„Dalis įmonių bijo, kad žaliavų pritrūks bei jų kainos gali didėti, jei konfliktas nesibaigs, todėl vykdo gamybą avansu“, – aiškino jis.
Tiesa, tai brangus sprendimas, todėl neradus kompromiso situacija gali greitai pasikeisti.
„Tu gamini dabar, leidi savo pinigus, perki žaliavas, bet nežinai, ar rytoj, ar poryt parduosi dėl krizės“, – tvirtino banko „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas.
Laivyba Klaipėdos uoste gali sulėtėti – brangsta ne tik laivų degalai, bet ir krovinių atgabenimas bei išgabenimas. Dėl augančių išlaidų spaudimą jaučia ir uoste dirbančios įmonės.
„Neprognozuotai pabrango pervežimo kainos. Konteinerinėje laivyboje tai atsiliepia dėl galimybės atlikti laivų užpildymą kuru, bunkeravimą, sutriko grafikai“, – pasakojo L. Rimkus.
Todėl krovinių savininkai ieško trumpesnių maršrutų.
„Šiuo metu Klaipėda gali pralaimėti konkurentams – Latvijos uostams. Būtent grūdų augintojams iš Joniškio regiono iki Rygos važiuoti beveik du kartus trumpiau“, – tikino L. Rimkus.
Per keturis mėnesius žemės ūkio produktų krova Klaipėdos uoste sumažėjo penktadaliu. Tiesa, krovinių gali mažėti ir dėl pabrangusių dujų – jų itin daug reikia chemijos produktų ir trąšų gamybai.
„Iki prasidedant konfliktui Persijos įlankoje kainos svyravo apie 30 eurų už megavatvalandę. Šiai dienai turime apie 46 eurus, o buvo pakilusios ir virš 50“, – sakė AB „KN Energies“ vadovas Darius Šilenskis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Naftos kaina, vien dėl kalbų apie galimą susitarimą su Iranu, pirmadienį smuktelėjo 5 proc. Tačiau tokių situacijų jau buvo ne kartą – vieną akimirką JAV prezidentas atrodo užtikrintas, o kitą jau nebe.
„Artimiausiu metu vargu ar pamatysime grandiozinį susitarimą. Tikėtina, kad naftos kainas ir toliau stipriai veiks naujienos“, – teigė A. Izgorodinas.
Be to, anot ekonomisto, JAV nėra kur skubėti.
„Amerika neskuba, nes turi naftos rezervų ir iš to uždirba milžiniškus pinigus, kadangi dabar visas pasaulis konkuruoja dėl amerikietiškos naftos“, – tvirtino jis.
Smukus naftos kainai, pigesnių degalų dar teks palaukti.
„Įprastai degalinės turi degalų rezervą 2–3 dienoms. Tai reiškia, kad jei šiandien naftos kaina nukrito 4,5 proc., degalų kainos degalinėse sumažės po 2–3 dienų“, – aiškino A. Izgorodinas.
Manoma, kad degalai dėl to galėtų atpigti maždaug 4–6 euro centais.
(be temos)
(be temos)