Klaipėdos uostas pirmą kartą vertins savo keliamą oro taršą

Iki šių metų pabaigos Klaipėdos uoste ketinama įvertinti oro taršą, kurią kelia visa veikla jo teritorijoje – toks tyrimas būtų atliekamas pirmą kartą.

Mokslininkų teigimu, uostamiesčiai yra išskirtiniai taršos požiūriu.

Klaipėdos uosto direkcija šiuo metu ieško ir iki kovo 27-osios tikisi sulaukti pasiūlymų, kad galėtų atlikti uosto veiklos ir laivybos oro emisijų vertinimą.

„Tikslas – įvertinti 2022 metų Klaipėdos uosto veiklos, laivybos ir uosto transporto emisijas į aplinkos orą ir parengti rekomendacijas joms mažinti. Praėjusių metų duomenys mums bus atskaitos taškas, kuris parodys esamą situaciją, o vėliau planuojame stebėti jos kaitą“, – BNS sakė uosto vadovas Algis Latakas.

Tyrimu siekiama atskirai įvertinti, kiek oro teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta į uostą užsukantys ir nuolat jame dirbantys įvairių tipų laivai, uosto įmonės, kelių ir geležinkelių transportas, vežantis per Klaipėdos uostą gabenamus krovinius.

Uostai yra labai intensyvios veiklos zonos, visos įmanomos veiklos yra viename taške: laivyba, uosto transportas, atvykstantis transportas, geležinkeliai, krova. Taršos požiūriu tai pakankamai sudėtingas objektas.

Anot A. Latako, toks tyrimas uoste būtų atliekamas pirmą kartą, vertinimas turėtų trukti apie devynis mėnesius.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas Paulius Rapalis teigė, kad uostamiesčiai taršos požiūriu yra išskirtiniai ir gana sudėtingi. 

„Tokia specifinė tema iš esmės egzistuoja, kadangi uostai yra labai intensyvios veiklos zonos, visos įmanomos veiklos yra viename taške: laivyba, uosto transportas, atvykstantis transportas, geležinkeliai, krova. Taršos požiūriu tai pakankamai sudėtingas objektas“, – BNS sakė P. Rapalis.

Jis ir kiti mokslininkai anksčiau įvertino galimybes laivų emisijas Klaipėdos uoste matuoti nuotoliniu būdu, šio tyrimo apžvalgoje teigiama, kad laivų oro tarša sudaro iki 3 proc. pasaulyje išmetamo anglies dioksido. Didžiausia jo dalis išmetama atviruose vandenyse, tačiau teršalų įtaka labiausiai juntama uostuose ir aplink juos.

„Esame įvairių tyrimų atlikę, patirtį mes šiame dalyke turime“, – teigė P. Rapalis.

Anot direkcijos, Klaipėdos uoste šiuo metu veikia 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių apdorojimu susijusios paslaugos, per praėjusius metus jame apsilankė 5,6 tūkst. laivų.

Netoli uosto gyvenantys klaipėdiečiai ne kartą yra skundęsi tarša.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomonė su gilia nepagarba aferistams.

Nuomonė su gilia nepagarba aferistams. portretas
Vertins patys? Kaip genialu. Pasamdys už didelius pinigus savus žmonės, o tie įvertins, kad taip švaru, kaip niekur Lietuvoje. Ar galima sugalvoti genialiau.

Anonimas

Anonimas portretas
juokas patyd tersia ir patys vertins cia idomiai,sakys uostas netersia,o tersia musu automobiliai kuriu klaipedoj palygint su vln ir kaunu 10 kart maziau,kaip ir grigejo sako mistyrem ir padarem zalos tik uz o,3 mln ewru.na ar nejuokinga....

Anonimas

Anonimas portretas
Kai krovos praktiskai nėra???
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių