Klaipėdos uosto akvatorijoje išvalytos laivų kapinės

Per 7 mėnesius už 5,5 mln. litų išvalytos buvusios laivų kapinės Klaipėdos uosto akvatorijoje, Kuršių nerijos rytinėje pakrantėje. Ledų ragu vadinamoje įlankoje laivų liekanų buvo apie 1,5 tūkst. tonų. Čia atsiras naujas paplūdimys, patenkantis į uostamiesčio teritoriją.

Ledų rago įlanka (laivų kapinės) sutvarkyta Klaipėdos savivaldybės iniciatyva. Dėl šių darbų naudos ir poreikio Klaipėdos regiono plėtros taryboje buvo diskutuojamas keletą metų. Šiems darbams atlikti nebuvo randama finansinių išteklių, kadangi projekto apimtis labai didelė, be ES paramos tokios apimties projektas negalėjo būti įgyvendintas. Atsiradus galimybei finansuoti projektą iš regioninių lėšų, visos Klaipėdos regiono savivaldybės pritarė šio projekto įgyvendinimui, išskyrė jį kaip vieną iš  prioritetinių.

Įlankos išvalymo darbams buvo pasirengta nuosekliai, atlikti preliminarūs grunto užterštumo tyrimai, parengta techninė dokumentacija, atlikti orientaciniai darbų vertės paskaičiavimai. Projektui pritarė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Prieš pradedant darbus Ledų rago įlanka buvo atitverta boninėmis užtvaromis, kad būtų išvengta galimo kuro likučių išsiliejimo iš nuskandintų laivų kuro bakų ir pasklidimo Kuršių marių akvatorijoje.

Įlankos ilgis – apie 260, plotis – apie 50 m. Šioje įlankoje buvo susikaupusios ir netvarkingai išsimėčiusios bei užneštos smėliu laivų liekanos, kurių apytikris kiekis – 1500 tonų. Dabartinis įlankos dugno gylis svyruoja nuo 0,5 iki 2,8 m.

Laivų kapinyno įlanka buvo suformuota Kuršių nerijoje iškasus didelį kiekį grunto, kai buvo statomas žvejybos uostas. Susidariusi įlanka buvo pradėta naudoti deratizacijai – graužikų laivuose naikinimui.

Kiek vėliau įlankoje buvo pradėti švartuoti nurašyti laivai. Iš pradžių tai buvo mediniai žvejų botai, vėliau, modernizavus laivyną, šioje vietoje buvo statomi nurašyti metaliniai laivai.

Laikui bėgant nuo stovinčių kapinyne laivų buvo nuardoma dalis denio, laivai nyko ir smigo į dugną bei buvo užnešami smėliu.

Ant liekanų viršaus buvo užkeliami kitų nebenaudojamų laivų korpusai. Šioje vietoje laivai buvo laidojami maždaug nuo 1952 iki 1970 metų.

Kadangi laivų kapinyno įlankoje laidojamų laivų registracijos nebuvo, neįmanoma nustatyti tikslų metalo liekanų kiekį. Skandinant laivus laivuose galėjo likti neišpumpuoto kuro, kitų pavojingų medžiagų, todėl kilo reali ekologinė grėsmė gamtai.

Akvatorijoje atplauta 8781 kv. m grunto hidromonitoriumi narų pagalba, žemsiurbe iškasta 19000 kub. m grunto; iškastas gruntas transportuotas į dampingą jūroje; laivų korpusai pjaustyti po vandeniu; metalinės ir medinės laivų liekanos buvo iškraunamos į atskirus konteinerius. Iškelta į baržą ir išvežta į utilizacijos vietą apie 1500 tonų laivų dalių liekanų.

Atlikti akvatorijos dugno gylių batimetriniai matavimai, akvatorijos dugną apžiūrėjo ir įvertino narų komanda.

Taip pat išvalyta Kuršių marių akvatorija prie Ledų rago („laivų kapinės“) yra svarbi rekreaciniu požiūriu, kadangi Klaipėdos miesto gyventojai ir miesto svečiai vertina Smiltynės paplūdimius dėl švaraus vandens ir smėlio. Ties naująja perkėla, netoli „laivų kapinių“, yra suformuotas naujas paplūdimys. Rekreacinį šios Kuršių marių dalies potencialą stiprina tai, kad ji yra miesto teritorijoje.