Klaipėdos uosto investicijų sąryšis su krova – tiesioginis

Viena svarbiausių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijų yra uosto infrastruktūros statyba.

Šiemet ši funkcija vykdoma ypač sėkmingai. Metinės uosto investicijos dvigubai, o kai kur netgi trigubai viršys iki tol buvusių bet kurių metų investicijas.

Klaipėdos uoste matomas dėsningas rezultatas – po didesnio investicijų į uosto infrastruktūrą šokteli krova.

Per pastaruosius metus ryškesnės investicijos buvo 2001 ir 2002 metais – atitinkamai 123 ir 111 mln. litų be PVM.

Tuomet be krantinių statybos buvo rekonstruoti uosto vartai, gilintas įplaukos kanalas. Uosto krova nuo 17 mln. tonų per metus 2001-aisiais šoktelėjo iki 22 mln. 2005-aisiais.

Kitas ryškus investicijų etapas – 2007–2008 metais – atitinkamai 117 ir 166 mln. litų. Buvo rekonstruojamos krantinės, vyko uosto gilinimai, tvarkyti privažiuojamieji geležinkeliai ir keliai.

Klaipėdos uostas pasirengė priimti "Panamax" tipo laivus. Krova nuo 23,6 mln. tonų 2006 metais šoktelėjo iki 36,6 mln. tonų 2011 metais.

Šiuo metu vyksta naujas investicijų į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą etapas. 2013 metais į Klaipėdos uosto infrastruktūrą bus investuota per 300 mln. litų. Vien per 9 mėnesius investicijos be PVM sudarė 269 mln. litų.

Šiomis investicijomis dedami pamatai tolesnei Klaipėdos uosto veiklai. Tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus dėl šių investicijų Klaipėdos uosto krova peržengs per 45 mln. tonų.

Tokie planai yra visiškai realūs įvertinus tai, kam naudotos investicijos.

Didžiausia dalis investicijų – per 106 mln. litų šiemet panaudota uosto laivybos kanalui gilinti ir platinti. Šios investicijos ryškiai padidins uosto pietinės dalies krovos galimybes. Jau dabar į "Klaipėdos Smeltę" kaskart atplaukia vis didesni konteineriniai laivai.

Šiemet planuojama užbaigti rekonstruoti šios kompanijos 90–96 krantines. Tai sudarė sąlygas "Klaipėdos Smeltei" prie tų krantinių statyti Konteinerių paskirstymo centrą (HUB-ą). Tai reiškia, kad didelių konteinervežių atplauks dar daugiau, jie bus dar didesni. Planuojama, kad 11 tūkst. TEU per 340 metrų ilgio konteinervežis Klaipėdos uoste taps kasdienybe. Buvusio žvejybos uosto teritorijoje statomo konteinerių skirstymo centro savininkai per metus žada krauti apie 1 mln. TEU konteinerių. Tai atitiktų apie 10 mln. tonų krovinių.

Kita didelė šių metų Uosto direkcijos investicijų dalis - Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros įrengimo ir akvatorijos gilinimo darbai. Tam jau panaudota per 70 mln. litų.

Gilinimo darbai užbaigti gegužės pabaigoje. Šio terminalo statybos vyksta pagal grafiką. 2014 metų pabaigoje planuojama priimti pirmąjį laivą su suskystintomis gamtinėmis dujomis. Visu pajėgumu pradėtas eksploatuoti šis terminalas uosto krovą per metus padidins maždaug 3 mln. tonų.

Šiemet turi būti užbaigta Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros statyba. Bus įrengtas pirsas ir krantinė, sudarytos sąlygos vienu metu švartuotis trims jūrų keltams. Terminalo atstovai per metus žada krauti apie 6 mln. tonų krovinių.