Klaipėdos valstybinėje kolegijoje auga ne tik būsimieji mokytojai, bet ir ateities kūrėjai

Žinomi visoje Lietuvoje

Klaipėda, Gargždai, Kretinga, Palanga, Plungė, Skuodas, Mažeikiai, Šilutė, Tauragė. Nors didžiumos KVK Pedagogikos katedros studentų geografija aprėpia būtent Vakarų Lietuvos regioną, siekti žinių čia atvyksta ir nemažai Vilniaus, Kauno, Šiaulių bei kitų miestų atstovų.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo studijų programas siūlančios įstaigos auditorijose žinių kasdien siekia daugiau nei 500 būsimųjų pedagogų.

„Mūsų dėstytojų darbas, socialinių partnerių bendradarbiavimas, renginiai visam regionui – tai stipri paraiška, padedanti mums būti matomiems ir pripažintiems, – neabejojo A. Čistienė. – Visa mūsų katedra – tarsi maža bendruomenė, kurioje jėgos vienijamos vienam tikslui: rengti ne tik mokytojus, bet ir auginti aktyvius, kūrybingus, inovatyvius žmones, gebančius atliepti vaikų iššūkius.“

Pašnekovės pastebėjimu, suprantama, kad atitinkamus ugdymo poreikius skatina ir smalsūs, išradingi bei technologijas puikiai išmanantys vaikai. Tad šių laikų mokytojui būti puikiai apsiskaičiusiam toli gražu nebepakanka.

Įgūdžiai – nuo pirmojo kurso

Pasak katedros vedėjos, be kitų svarbių mokytojo užduočių, šiandien kaip niekad aktualus tampa būtent siekis išmokyti kritiško požiūrio bei vertinimo, kad ir susijusio su dirbtinio intelekto pasiūlyto sprendimo tinkamumu.

„Galiausiai mokytojo užduotis turėtų būti pateikta taip, kad jos namuose nebūtų galima atlikti vien pasitelkus dirbtinį intelektą. Vadinasi, pats pedagogas turi būti be galo išradingas“, – šyptelėjo pašnekovė.

Kaip pabrėžė A. Čistienė, auginant būsimuosius pedagogus, itin didelis dėmesys skiriamas tiek jų įsitraukimui į švietimo bendruomenės gyvenimą, tiek praktinių įgūdžių stiprinimui. „Būsimas mokytojas turi būti aktyvus veikėjas, žinoti, kas vyksta ugdymo įstaigose, tad jau studijų metais studentus skatiname prisiliesti prie šių realijų“, – sakė pašnekovė.

KVK Pedagogikos katedros studentai ne tik atlieka praktiką, bet ir dukart per metus patys organizuoja plataus masto STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) renginius, kurie tampa reikšmingu įvykiu visai švietimo bendruomenei. Šie renginiai visada pritraukia gausybę dalyvių ne tik iš uostamiesčio, bet ir viso Klaipėdos regiono mokyklų bei darželių.

Ir studijuoja, ir dirba

„Praktika turi savus konkrečius uždavinius, o STEAM renginiai tampa puikia galimybe pasitikrinti, pamatyti, kaip į tavo mintis, į siūlomas atlikti užduotis reaguoja vaikai“, – tęsė pašnekovė.

Toks ankstyvas įsitraukimas į sritį neabejotinai teikia puikių rezultatų – pasak A. Čistienės, daugiau nei 90 proc. KVK Pedagogikos katedros absolventų tolesnį savo gyvenimą susieja su čia įgyta specialybe.

„Pirmųjų darbo pasiūlymų mūsų studentai įprastai sulaukia jau po antrojo semestro praktikos. Todėl savo ruožtu dieninių studijų studentams sudarome laisvo lankomumo sąlygas, kad jie galėtų patogiau derinti mokslus su darbu darželyje ar mokykloje. Kalbant apie sesijinės studijų formos studentus, beveik visi jie – dirbantys“, – pasakojo pašnekovė.

Audronė Čistienė: Dėstytojas yra ta ašis, apie kurią viskas sukasi. Tai žmonės, kuriems pedagogika yra gyvenimo būdas.

Savo ruožtu kolegijos užduotis – suteikti studentams pažangiausią mokymosi bazę. Šiuolaikiškose laboratorijose būsimieji mokytojai ne tik semiasi žinių, įgyja išskirtinių kompetencijų, bet ir gali pasitikrinti savo jėgas, organizuojant STEAM renginių veiklas.

Visada žingsniu į priekį

„Šiandienos mokytojas privalo mokėti taikyti įvairius išmaniuosius įrankius, žinoti, kaip dirba įvairios platformos. O svarbiausia – studentams tai išties yra labai įdomu“, – šyptelėjo A. Čistienė,

Tarp mokymo procese pasitelkiamų pažangių įrankių – nuo įvairių edukacinių robotukų iki virtualios realybės akinių ar išmaniųjų klaviatūrų.

Specializuotų laboratorijų erdvėse gimsta ir mokslo, rekomendacijų bei metodinių priemonių mokykloms rengimo idėjos. Tad mokslinis požiūris į pedagogiką – neabejotinai viena svarbiausių KVK Pedagogikos katedros stiprybių.

Čia atliekami mokslo tyrimai padeda suprasti, kaip efektyviau ugdyti vaikus, ypatingą dėmesį skiriant specialiesiems poreikiams, kaip į šį procesą ne tik integruoti naujausias technologijas, bet ir išgryninti tam tikras pačios srities strategijas bei perspektyvas.

Pedagogikos katedros bendruomenė taip pat aktyviai dalyvauja „Erasmus“ mobilumo programose, bendradarbiauja su Europos bei kitų pasaulio regionų kolegomis. „Stebėdami, kaip dirba įvairių šalių aukštosios mokyklos, įgyjame vertingos patirties. Tačiau kartu tai motyvuoja visada žengti vienu žingsniu į priekį“, – teigė pašnekovė.

Daugėja vyrų, o amžius – ne riba

Beje, ilgus metus pedagogika tradiciškai laikyta išskirtinai moteriška sritimi, tačiau, pasak A. Čistienės, situacija sparčiai keičiasi – šias studijas renkasi vis daugiau vaikinų.

Dažniausiai tai yra žmonės, kurie jau turi vienokios ar kitokios pedagoginės patirties, pavyzdžiui, yra dirbę su vaikais specializuotose stovyklose ar įvairiuose dienos centruose.

Kaip pastebi pašnekovė, studijų, praktikos metu daugelis jų sau pasitvirtina, jog arčiau širdies – būtent pradinis ugdymas.

Kitas gajus stereotipas – amžius. Katedros vedėja tvirtina, kad mokytis, netgi iš esmės keisti savo profesinį kelią – niekada nevėlu. Štai ir vyriausios pedagoginio išsilavinimo siekusios KVK studentės amžius siekė apie 60 metų.

A. Čistienės pastebėjimu, neretai į pedagogiką pasuka žmonės, kadaise įgiję visai kitą specialybę, tačiau visą gyvenimą nenumaldomai jautę, kad nori dirbti su vaikais.

„Pajusti savo pašaukimą ir nedelsti labai svarbu ne tik jaunam žmogui. Nėra jokių kliūčių, o mūsų patirtis rodo, kad metai pašaukimo nenubraukia“, – šyptelėjo pašnekovė.

Ne darbas, o misija

A. Čistienė taip pat įsitikinusi, jog viena svarbiausių sėkmingo pedagogų ruošimo strategijos dedamųjų – itin atsidavę ir savo darbą mylintys dėstytojai.

„Dėstytojas yra ta ašis, apie kurią viskas sukasi. Tai žmonės, kuriems pedagogika yra gyvenimo būdas, be to, nemažai mūsų dėstytojų ir patys dirba mokyklose. Studentai jais labai pasitiki ir žino, kad visada sulauks jų pagalbos“, – sakė KVK Pedagogikos katedros vedėja.

Ji taip pat pabrėžė, jog kūrybinė laisvė, kurią jaučia dėstytojai, ir visapusiškas kolegijos vadovybės palaikymas leidžia imtis drąsiausių, o kartais, regis, ir vargiai įgyvendinamų sumanymų.

Kaip pripažįsta A. Čistienė, šiandien norėtųsi, kad ir didesnė dalis visuomenės į pedagogiką žvelgtų plačiau nei vien į profesiją – juk tai ir savotiška misija, tam tikra prasme prasidedanti jau šeimoje bei turinti didžiulę įtaką visų mūsų ateičiai.

„Jeigu mokytojas padės vaikui suprasti savo vietą visuomenėje, mums nebereikės kalbėti nei apie tradicijų išsaugojimą, nei apie kitus svarbius dalykus. Vaikai tiesiog taip užaugs – norės būti geri Lietuvos piliečiai, puoselėti vertybes, gerbti kito žmogaus nuomonę. Tai ir yra pedagogika“, – sakė pašnekovė.