Klaipėdos vandenyse – mažiau teršalų

  • Teksto dydis:

Per artimiausius kelerius metus Klaipėdoje turėtų nelikti naftos produktais užterštų vandens telkinių. Pagal uostamiesčio savivaldybės administracijos ir bendrovės "Parsekas" pasirašytą sutartį, valymo darbus atliekantys specialistai reaguoja į iškvietimus ir skubiai nustatę taršos šaltinius ją pašalina.

Vieni lokalizuoja, kiti – valo

Kasmet į Klaipėdos vandenis patenka aplinkai kenksmingų teršalų, sukeliančių realų pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių gyvybei. Todėl šiai problemai skiriamas vis didesnis dėmesys.

Sausio pradžioje buvo pasirašyta paslaugų sutartis tarp Klaipėdos savivaldybės administracijos ir bendrovės "Parsekas" jungtinėje veikloje su mažąja bendrija "Ecoportus".

Pagal ją įmonė teikia miesto teritorijoje išsiliejusių naftos produktų ir kitų teršalų valymo iš grunto ir vandens paslaugas, o mažoji bendrija "Ecoportus" tiekia naftos produktų surinkimo priemones.

Sutartis yra ilgalaikė ir galioja trejus metus nuo jos įsigaliojimo dienos.

Kaip pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Dabrienė, gavusi pranešimą apie įvykusį incidentą, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba lokalizuoja taršos šaltinį vandenyje (sustabdo taršos plitimą), o tolimesnį valymą, iki užteršta teritorija bus tinkama naudoti, atlieka bendrovė "Parsekas".

"Iki tol išsiliejusių naftos produktų ir kitų teršalų valymą iš vandens atlikdavo Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, nes incidentai būdavo labai reti ir nedidelio masto", – teigė S.Dabrienė.

Dabar šiuos darbus įmonė vykdo gavusi savivaldybės administracijos arba Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos užsakymą.

Apie nutikusį incidentą gyventojai turėtų pranešti Bendrajam pagalbos centrui (112), kurio darbuotojai informuos atitinkamas tarnybas.

Tarša – iš nuotekų išleidėjo

Pagal sutartį su Klaipėdos savivaldybe bendrovė "Parsekas" jau išvalė išsiliejusius naftos produktus Smeltalės upelyje ir Danės upėje.

Nustačius taršą naftos produktais Smeltalės upėje, bendrovės "Parsekas" specialistai įrengė specialias naftos produktų surinkimo absorbcines užtvaras, kurios lokalizavo galimą taršos plitimą ir surinko teršalus.

Danės upėje buvo nustatyta tarša, kuri sklido iš lietaus vandens nuotekų išleidėjo į upę. Buvo įrengtos tokios pačios absorbcinės užtvaros, kurios sulaikė taršos sklidimą ir surinko teršalus.

Pasak bendrovės "Parsekas" direktoriaus Sauliaus Mockaus, darbui naudojamos "Schucu GmbH" vokiečių gamybos absorbcinės užtvaros, atliekančios dvi funkcijas – jos užtveria ir surenka naftos produktus.

"Gavę pranešimą apie taršą, atvykstame į vietą nedelsdami, vidutiniškai per 20–30 minučių", – nurodė direktorius.

Iš pradžių specialistams reikia nustatyti taršos šaltinį, tada jis lokalizuojamas, aptveriamas, kad tarša nebeplistų.

"Surinkimo laikas priklauso nuo taršos dydžio, tai yra išsiliejusios naftos produktų kiekio. Atsižvelgiant į tai, vidutiniškai sutvarkyti naftos produktų išsiliejimą vandens telkinyje trunka nuo keturių valandų iki kelių dienų", – aiškino S.Mockus.

Palengvino darbą ugniagesiams

Iki sutarties pasirašymo su Klaipėdos savivaldybe, mieste esančiuose vandens telkiniuose išsiliejusius teršalus tekdavo ne tik lokalizuoti, bet ir likviduoti ugniagesiams.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos viršininkas Vaidas Masiliauskas pabrėžė, kad ugniagesiams gelbėtojams yra priskirta labai daug funkcijų: gaisrų gesinimas, gelbėjimo darbai vandenyje, aukštyje, gylyje, eismo įvykiuose, paieškos ir gelbėjimo darbai griuvėsiuose, skenduolių paieška, radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimas, pagalba kitoms tarnyboms ir panašiai.

"Taip pat vykstame į cheminių medžiagų ir preparatų, patenkančių į aplinką ir keliančių grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai iškvietimus, kur atliekame šių medžiagų lokalizaciją. Prie to galime priskirti ir naftos bei jos produktų išsiliejimą sausumoje bei vandenyje. Mūsų tarnyba tik lokalizuoja išsiliejusią vandens telkiniuose naftą ir jos produktus. Tokių iškvietimų nėra daug, tačiau jie yra specifiniai, reikalauja sąnaudų, specialios įrangos ir laiko", – dėstė V.Masiliauskas.

Per praėjusius metus į tokio tipo įvykius, kai į vandenis patekdavo pavojingų teršalų, ugniagesiai gelbėtojai vyko daugiau nei dešimt kartų.

Pasitaiko ir labai išskirtinių atvejų, kai užkirsti kelią taršai yra itin sudėtinga.

"Prieš kelerius metus įvykis tęsėsi daugiau nei mėnesį, tada į vietą vykdavome beveik kiekvieną dieną ir atlikdavome valytojų darbą. Taip iš tikrųjų neturėtų būti", – atsiminė pašnekovas.

Pernai dažniausiai gelbėtojai skubėjo prie Danės upės, Trinyčių tvenkinio, Smeltalės upelio. Kartais tenka lokalizuoti naftos teršalus ir prie Baltijos jūros priekrantės zonos.

"Kol Klaipėdos savivaldybė nebuvo sudariusi sutarties su įmone, praktiškai mums tekdavo ne tik lokalizuoti, bet ir likviduoti tokius įvykius. Šiuo atveju įmonė mums labai palengviną darbą. Jau keleri metai mūsų tarnyba bando "išsigryninti" iškvietimus, tai yra vykti, kur yra realus pavojus žmogaus gyvybei", – apibendrino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos viršininkas V.Masiliauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių