Dėsninga įdirbio pasekmė

Per devynis šių metų mėnesius KN įmonių grupė gavo 56,5 mln. eurų pajamų – tai yra 22 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu metu pernai.

KN grupės konsoliduoti nuostoliai siekė 29 mln. eurų ir buvo beveik perpus mažesni nei pernai tuo pat metu (57,5 mln. eurų), o koreguotas grynasis pelnas – 6,3 mln. eurų (46,9 mln. eurų nuostolių).

Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 27,2 mln. eurų, arba 34 proc. daugiau nei prieš metus.

„Tai, jog tris ketvirčius pabaigėme pelningai, atmetus korekcijas, kurias lemia valiutų kursų svyravimai, išties suteikia daugiau optimizmo. Tiek pajamų, tiek darbo apimčių augimas fiksuotas visuose terminaluose, kuriuos operuojame, ir tam yra nemažai priežasčių. Pastarųjų kelerių metų strategijoje didžiausią dėmesį skyrėme veiklos diversifikavimui ir efektyvumo didinimui, kuris leido suvaldyti išlaidas. Ir abiejomis šiomis kryptimis stipriai pasistūmėjome į priekį“, – sako KN generalinis direktorius D. Šilenskis.

Ruoštasi ne vienus metus

Šį mėnesį sukaks lygiai dveji metai, kai bendrovė buvo oficialiai informuota, kad baltarusiški naftos produktai per Klaipėdą nebebus siunčiami.

Nors kaimyninės šalies kroviniai nesiekė kritinės KN krovos apimčių dalies, neabejotinai šis pokytis tapo tam tikru lūžiu įmonių grupės veiklos transformacijoje.

„Per tuos dvejus metus įvyko daug daugiau – pajutome ir koronaviruso pandemijos poveikį kritus naftos produktų paklausai, ir geopolitinių veiksnių įtaką. Baltarusiški kroviniai sudarė apie 30 proc. mūsų naftos terminalo krovos kiekio. Tad KN atvejis gerokai skiriasi nuo kitų pavyzdžių, kur tokia priklausomybė siekė beveik 100 proc. Tačiau tai, jog mums iki šiandien puikiai pavyko kompensuoti baltarusiškų produktų praradimus, tik patvirtina, kad į tą dieną prieš dvejus metus atėjome gerai pasiruošę. Pastaruosius penketą metų nuosekliai investavome į infrastruktūrą, kuri leido sėkmingai diversifikuotis“, – teigė bendrovės vadovas.

Šiuo metu didžioji dalis bendrovės naftos terminalo infrastruktūros skiriama naujiems naftos chemijos, atsinaujinančio kuro produktams importuoti, eksportuoti, akumuliuoti ar maišyti pačios bendrovės talpyklose.

„Sprendimas diversifikuoti pajamų šaltinius naftos segmente grąžino mus į stiprią pirmąją poziciją tarp visų naftos produktų terminalų Baltijos baseine. Jau šiandien lenkiame kiekvieną individualiai paimtą Estijos ar Latvijos terminalą ir užimame vis didesnę šios rinkos dalį“, – teigė D. Šilenskis.

Tuo metu SGD verslo konkurencinė aplinka, pašnekovo pastebėjimu, regione tik formuojasi.

Laimėjo ir paprasti vartotojai

„Vienas SGD terminalų netrukus pradės veikti Suomijoje, tačiau jį veikiau vertiname ne kaip konkurentą, o papildomą mūsų energetinio nepriklausomumo visame regione garantą, – sako KN vadovas. – Kalbant apie realią konkurenciją, neseniai paskelbėme nugalėtojus ilgalaikių SGD terminalo pajėgumų skirstymo procese, taip užsitikrindami garantiją, kad artimiausią dešimtmetį bus išnaudota ne mažiau nei 60 proc. mūsų technologinių pajėgumų. Taigi, Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai ilguoju laikotarpiu bus maksimaliai išnaudoti, nepaisant naujai atsirasiančių išdujinimo pajėgumų kaimyninėse šalyse.“

D. Šilenskio teigimu, tokio paskirstymo naudą netruks pajusti ir paprasti šalies vartotojai: „Šia prasme pavyko pasiekti didžiulį proveržį. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimu, ateinančiais metais dujų saugumo dedamosios gyventojams tiesiog nebus. Tai yra, užsienio partnerių įsipareigojimas pirkti mūsų paslaugą padengs SGD terminalo išlaikymo kaštus.“

Galiausiai šiandien diskusijų nekyla ir dėl SGD projekto strateginės reikšmės: dar balandį visiškai atsisakiusi Rusijos „Gazprom“ dujų tiekimo Lietuva tapo viena pirmųjų Europoje, sėkmingai išsprendusi energijos tiekimo prieinamumo ir saugumo iššūkį.

„Palyginti su tais iššūkiais, su kuriais tenka susidurti kitoms valstybėms, jau nekalbu apie Ukrainą, kurioje vyksta ne energetinis karas, o teroras, Lietuvos situacija yra palanki tiek gamtinių dujų, tiek žaliavinės naftos tiekimo, kurį galime užsitikrinti per Būtingę, prasme, todėl net šalčiausią žiemą neturime galvoti apie tai, kaip išgyventi“, – sako KN vadovas.

Monetizuoti patirtį ir žinias

Pašnekovas pateikia iškalbingą statistiką: dar iki lemtingosios vasario 24-osios iš 23 potencialių SGD terminalų statybos projektų Europoje tikėtini buvo vos 6, o tęsiantis karui Ukrainoje, tokių projektų skaičius šoktelėjo beveik triskart – iki 17-os.

Akivaizdžiai išaugusį SGD terminalų plėtros poreikį KN įmonių grupė sieja ne vien su augančia konkurencija, bet ir naujų nišų potencialu.

„KN užsienio rinkoje užsitarnavo profesionalaus ir patikimo SGD terminalų operatoriaus bei projektų plėtotojo reputaciją. Iš tokių projektų vykdytojų sulaukiame užklausų tiek dėl konsultacinės, tiek operavimo ar bendro investavimo veiklos. Natūralu, kad viena mūsų ambicijų – savo turimas žinias bei kompetencijas paversti dar viena galimybe, papildoma veiklos niša, ir tuo keliu jau einame“, – sako D. Šilenskis.

Ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje SGD terminalus valdanti bei prie daugiau nei 10 kitų skirtingų SGD projektų visame pasaulyje prisidėjusi KN spalio pabaigoje pasirašė sutartį su vokiečių energetikos milžine „Uniper“ – Lietuvos bendrovei patikėtas pirmojo Vokietijoje plaukiojančio Vilhelmshafeno SGD terminalo Šiaurės jūros pakrantėje valdymas.

Perspektyvos spalva – žalia

D. Šilenskio teigimu, gryninant KN ateities strategiją siekiama neatsilikti tiek nuo regioninių, tiek pasaulinių tendencijų. Tolesnėje perspektyvoje bendrovės strategų žvilgsnis krypsta į žaliojo vandenilio tiekimo grandinę.

„Tvaresnio energijos šaltinių derinio, kuris bus aktualus visiems jos vartotojams, panaudojime  regime nemažai potencialo pasitelkiant tiek turimas kompetencijas, tiek geografinius bei infrastruktūrinius mūsų terminalų privalumus, – sako pašnekovas. – Kalbant apie ateities siekiamybę – žaliąjį vandenilį, čia matome platų galimybių horizontą. Nors tai kol kas gana tolima perspektyva, jau dabar turime strateguoti, kokią vietą toje ateityje galėtume užimti tarp aktualių tvarių alternatyvų.“

Įmonių grupė stiprina įdirbį ir kitose žaliosios energetikos srityse. Nauji iššūkiai KN komandos laukia jau 2028 m. Lietuvoje startuosiančiame jūrinio vėjo generacijos projekte – bendrovė neseniai pasirašė ketinimų protokolą dėl galimybės bendradarbiauti teikiant jūrinių vėjo parkų operavimo ir eksploatavimo paslaugas su PKN ORLEN dukterinėmis bendrovėmis „ORLEN Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“.

Maksimalios pastangos dienoje

Ne mažiau svarbi kryptis – suskystinto anglies dvideginio sugaudymo, transportavimo ir saugojimo paslaugos.

„Šiame segmente užmegztos strateginės partnerystės tiek su laivybos kompanijomis, tiek su pramonės įmonėmis, kurios emisijų sugaudymą, jas vėliau nugabenant į saugojimo vietas, galiausiai – panaudojant kartu su žaliuoju vandeniliu sintetinių alternatyvių kuro rūšių gamyboje – mato kaip vieną įmanomą būdą tapti tvaresniems rinkos dalyviams“, – teigė KN vadovas.

Tuo metu artimiausią perspektyvą, nepaisant teigiamų rezultatų bei nuoseklaus atsigavimo ženklų pastaruosius tris šių metų ketvirčius, D. Šilenskis vertina rezervuotai: „Savo procesais esame imlūs energijos resursams – nuo jų kainų paskutinį ketvirtį ir priklausys bendrovės rezultatai. Tačiau energetinio ir fizinio karo fone situacija sunkiai prognozuojama.“

Pašnekovo pastebėjimu, visame pasaulyje neapibrėžtumo lygis eksponentiškai auga daugelyje sričių, ne vien versle.

„Ką savo ruožtu geriausia gali padaryti kiekvienas individualiai ir bendrovė, veikianti tokioje neapibrėžtoje aplinkoje, – tai koncentruotis į patį procesą, o strateginis tikslas turi būti nuolat peržiūrimas. Būtent deramai sustyguotas procesas – kiekviena diena ir maksimalios pastangos dienoje – gali atvesti į geriausią įmanomą rezultatą. Manau, tokia nuostata yra svarbi filosofijos dalis ir mūsų besikeičiančios kultūros organizacijoje“, – įžvalgomis dalijosi KN generalinis direktorius D. Šilenskis.