Ko tikėtis pradėjus gydymą dėl nevaisingumo?

  • Teksto dydis:

Vaisingumo problemų gydymas – kelionė mažais žingsneliais išsvajoto tikslo link, o toji kelionė prasideda nuo pokalbio su gydytoju. Vaisingumo centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojos ginekologės, nevaisingumo gydymo ekspertės Rasa Dargienė ir Živilė Petrutienė pasakoja, ko gali tikėtis į konsultaciją dėl nevaisingumo atvykusi pora ir kodėl svarbu šią kelionę pradėti dviese.

Parodo pasiryžimą

Gyvenate reguliarų lytinį gyvenimą, tačiau jau metai negalite pastoti? Tuomet jums laikas registruotis konsultacijai pas nevaisingumo specialistą. Jei pora vyresnė nei 35 metų ar turėjo rimtesnių sveikatos bėdų, šį vizitą reikėtų suplanuoti jau po pusmečio, nesulaukus gandrų apsilankymo.

Geriausia, kai į konsultaciją ateina abu partneriai. Gydytoja akušerė ginekologė R.Dargienė paaiškino, kodėl tai svarbu: „Pora turėtų būti tiriama kartu. Kartais nevaisingumą gali sukelti tiek vieno, tiek kito partnerio, kad ir nedideli sveikatos nukrypimai nuo normos. Konsultacijos metu stengiamės dėmesį skirti abiem partneriams ir supažindinti su abiejų tyrimų rezultatais bei tolimesniu planu. Smagu, kai į konsultaciją ateina abu. Vadinasi, jie rimtai pasiryžę situaciją dėl nevaisingumo spręsti kartu.“

Pirminis poros ištyrimas prasideda nuo gydytojo pokalbio iškart su abiem partneriais, stengiantis įvertinti nepastojimo trukmę bei išsakytus nusiskundimus. Partneriams užduodama daug klausimų, galinčių padėti suplanuoti tolimesnį poros ištyrimą ir gydymą.

Pokalbis: pasak R.Dargienės, porai per pirmąją konsultaciją užduodama daug klausimų, galinčių padėti suplanuoti tolimesnį poros ištyrimą ir gydymą. („Northway“ nuotr.)

Prašo atsinešti išrašus

„Visada klausiame apie moters ciklą, jo trukmę bei pobūdį, galbūt buvusius nėštumus ir gimdymus, patirtas operacijas. Labai svarbu į pirmą pokalbį atsinešti kuo daugiau medicininių išrašų, kuriuose būtų duomenų apie atliktas operacijas, vidaus organų tyrimus ar ligos išplitimą.

Praėjus kuriam laikui pacientas ne visada prisimena operacijos eigą, trukmę. Pavyzdžiui, moteris pasako, kad jai pašalinta mioma, tačiau gydytojui svarbu, kokio ji buvo dydžio, kurioje vietoje ar buvo atverta gimdos ertmė – tai tokie medicininiai niuansai, kurie gydytojui gali pasakyti labai daug“, – paaiškino ginekologė Ž.Petrutienė.

Specialistui ypač naudinga medicininė informacija, jei pora jau anksčiau buvo gydyta dėl nevaisingumo. Tokiais atvejais svarbi informacija apie skirtus vaistus, jų dozes bei organizmo atsaką į skirtą gydymą.

Orientyras: Ž.Petrutienė paaiškino, kad pagrindiniai nevaisingumo gydymo principai yra paremti greita ir tikslia diagnostika. („Northway“ nuotr.)

Kalbant apie pagalbinį apvaisinimą, svarbu, kokios buvo vaistų dozės, gydymo trukmė, folikulų skaičius, embriono kokybė – visa ši informacija gydytojui padeda planuoti tolimesnį gydymą, o pacientui padeda taupyti brangų laiką.

Dėmesys – gyvenimo būdui

Pokalbyje dėl nevaisingumo porai taip pat bus užduoti klausimai apie gyvenimo būdą, žalingus įpročius, vartojamus vitaminus ar maisto papildus, kurie taip pat labai svarbūs planuojant nėštumą. Pasak R.Dargienės, kartais paprašoma kai kurių papildų, vitaminų ar vaistų atsisakyti, pakeisti kitais arba, atvirkščiai, padidinti dozę.

Aptarus poros gyvenimo būdą, moters ginekologinę istoriją, galimus vyro sveikatos sutrikimus, pereinama prie išsamesnio moters ištyrimo. Šiuo atveju labai svarbus yra ultragarsinis tyrimas.

„Tyrimo metu vertiname gimdos kaklelį, gimdą bei jos ertmę, kiaušidžių struktūrą, ertminių folikulų skaičių. Žiūrime, ar nėra sąaugų, polipų, pertvarų ar kitų darinių, galinčių trukdyti pastojimui“, – pasakojo gydytoja Ž.Petrutienė.

Pacientei taip pat pravartu turėti profilaktinio tyrimo dėl gimdos kaklelio vėžio išrašą. Jei jis atliktas senokai, gydytoja profilaktinį tyrimą pasiūlo pakartoti.

Kaip paaiškino R.Dargienė, kita svarbi tyrimų dalis, reikalaujanti tam tikro pasiruošimo – kiaušintakių pratekamumo vertinimas. Jį galima atlikti dviem būdais: ultragarsinio arba rentgeno tyrimų metu.

Abu tyrimai leidžia tiksliai įvertinti kiaušintakių praeinamumą, o konkretaus metodo pasirinkimas priklauso nuo gydytojo patirties bei įgūdžių.

Ką pasako kraujo tyrimai

Po ultragarsinio tyrimo skiriami papildomi kraujo tyrimai, iš kurių dalį sudaro lytiškai plintančių ligų. Moterims nuo antros iki ketvirtos mėnesinių ciklo dienos atliekami hormoniniai tyrimai. Pastarieji leidžia įvertinti hormonų foną, kiaušidžių rezervą, ovuliaciją.

Vienas pagrindinių vyro tyrimų būna išplėstinis spermos tyrimas – spermograma, taip pat kraujo tyrimai dėl galimų lytiniu keliu plintančių infekcijų.

Spermograma yra gana elementarus tyrimas, kuris užtrunka 1 – 2 valandas ir padeda išsiaiškinti ne mažiau kaip 30 proc. nevaisingumo priežasčių. Būtent dėl šios priežasties gydytojai urologai ir atsakingos Pasaulio, Europos sveikatos organizacijos nevaisingumo ištyrimą rekomenduoja pradėti nuo vyro.

Pasak R.Dargienės, apibendrinus visus tyrimų rezultatas, matomas tolimesnis poros gydymo planas, kuris aptariamas su abiem partneriais.

„Po tyrimų matome, ar turime palaukti rezultato, ar reikėtų taikyti tolimesnes procedūras, galbūt tokias kaip laparoskopija ar histeroskopija“, – pridūrė ginekologė.

Tausojantys gydymo metodai

Ž.Petrutienė paaiškino, kad gydant nevaisingumą svarbu maksimaliai tausoti lytinių organų anatomiją ir funkciją, atsižvelgiant į diagnozuotą patologiją, todėl pirmenybė teikiama mažai invazyviems endoskopiniams diagnostiniams ir chirurginio gydymo metodams.

Vienas jų yra histeroskopija – gimdos ertmės apžiūra specialiu instrumentu, kuris įvedamas per gimdos kaklelį bendrinėje nejautroje. Šis metodas taikomas, jei po anksčiau atliktų ultragarso ar rentgeno tyrimų įtariama gimdos anomalija, polipai, pogleivio miomos, gimdos ertmės sąaugos. Histeroskopijos metu minėti radiniai pašalinami specialiu instrumentu, paimamos biopsijos.

Laparoskopija – tai diagnostikos ir gydymo metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti moters dubens ir pilvo organus, kai per nedidelius pilvo sienos pjūvius įvedama optinė sistema ir ploni chirurginiai instrumentai.

Laparoskopijos metu įvertinama gimdos, kiaušidžių ir kiaušintakių būklė bei praeinamumas, sąaugos, endometriozė. Prireikus šalinamos sąaugos, kiaušidžių cistos, koaguliuojami endometriozės židiniai, atliekamos kiaušintakių plastinės operacijos, šalinamos miomos.

„Pagrindiniai nevaisingumo gydymo principai yra paremti greita ir tikslia diagnostika. Chirurginis gydymas svarbus, nes jo dėka galima daug padaryti ir be sudėtingų apvaisinimo procedūrų. Tad jei žinomi sutrikimai, kurie trukdo pastoti, nereikėtų delsti. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo didesnės galimybės greičiau sulaukti vaikelio“, – apibendrino gydytoja Ž.Petrutienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Marija

Marija portretas
Ar paklausėt kada nors medikai,kiek abortų turėjo mama,senelė,ar prosenelė,ne.Komtraceptikai irgi nieko gero neduoda. Štai kur yra visatai yra esmė.Juk už viską reik mokėti,kenčia vaikai,anūkai.Jiems užblokuoja turėti vaikų,atima motinystę tėvystę.Nes ji papraščiausiai yra sunaikinta.Juk pažeistos dvasinės struktūros.Tas lytinis gyvenimas nieko gero neduoda.Paklauskyt vaikai savo mamos,senelės,gal pasakys kiek valymų turėjo ir tada viską bus aišku.Kodėl negalim tūrėtų vaikų?Gimdyt dar neįgalius žmones.Juk Melstis,prašyti Dievo atleidimo,tai gana ilgas procesas,gal susilauksit tada vaikų.

Anonimas

Anonimas portretas
Klastukai....
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių