Po krizės atsigaunantis Barselonos uostas pagal perkraunamų krovinių kiekį Klaipėdos uostą lenkia labai nežymiai, tačiau šio Ispanijos uosto pelnas – tris kartus didesnis. Tai lemia didesnė rinka ir gerokai didesni mokesčiai.

Prie Viduržemio jūros prisišliejęs Barselonos uostas – antras pagal dydį Ispanijoje. Jame, kaip ir Klaipėdoje, yra konteinerių terminalai, naftos ir generalinių krovinių, keltų bei kruizinių laivų krantinės, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Per krizę Barselonos uosto krova sumažėjo 10 mln. tonų, tačiau uostas atsigauna ir pernai perkrovė 44 mln. tonų krovinių. Panašiai tiek, beveik 37 mln. tonų krovinių, perkrauta ir Klaipėdoje.

„Jeigu lyginti mus su jais, tai mes dirbame geriau, nes mes turim beveik tą pačią apyvartą, nors vartotojų turim gerokai mažiau už savo uosto tvoros“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas.

Barselonoje priskaičiuojama per 2 mln. gyventojų, Klaipėdoje- dešimt kartų mažiau.

Dėl nepalyginamai didesnės apyvartos, Barselonos uosto pelnas – tris kartus didesnis už Klaipėdos. Tai sąlygoja ir didesnes investicijas į uostą. Barselonos uostas, kaip ir Klaipėdos, atsiremia į miestą ir plėstis gali tik į jūrą.

„Yra padarę projektų, kurių mes vargu ar galėtumėm padaryti. Pavyzdžiui, vagos perkėlimas 1,5 km iš uosto. Ką tai duoda: atlaisvinamos teritorijos, uostas yra nebeužnešamas, uosto valymo darbų problema atkrinta“, – sako A. Drungilas.

Didesni uosto teritorijos plotai – kita priežastis, lemianti didesnį uosto pelną. Iš koncesijos – žemės ir krovos įrenginių nuomos – šiame uoste jos siekia apie 40 proc., o pas mus – apie 15 proc. Klaipėdos uoste į žemės nuomos įkainių didinimą žvelgiama atsargiai. Pasak uosto direkcijos, nepamatuotai juos didinti būtų klaida.