Tradicija rinkti aktyviausias, kūrybiškiausias ir pilietiškiausias Klaipėdos moteris gyvuoja jau 24 metus, tad kviečiame visus klaipėdiečius išrinkti ir pagerbti labiausiai uostamiesčiui nusipelniusias moteris.
Šiemet kovo 10-ąją tradicija tapusio konkurso „Metų klaipėdietė“ apdovanojimo iškilmės vyks Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Šventiniame renginyje Klaipėdos džiazo orkestras pristatys naująją savo programą, kūrinius atliks trys klaipėdiečių mylimos solistės. Norintieji dalyvauti kviečiami nedelsti ir įsigyti bilietus.
Šįmet pirmojo etapo metu į konkursą pateko 15 pretendenčių.
Bilietų kaina – nuo 10 eurų. Bilietus įsigyti galima internetu medusa.lt.
Šįmet pirmojo etapo metu į konkursą pateko 15 pretendenčių, kiekviena – savita, aktyvi ir kūrybinga, savo kasdieniais darbais, iniciatyvomis ir nuoširdumu prisidedanti prie Klaipėdos vardo garsinimo.
Tai Sigutė Augutienė, Laurencija Budrytė-Ausiejienė, Oleksandra Borodina, Aelita Bredelytė, Rita Buivydaitė-Dailidienė, Asta Grušelionienė, Gabrielė Guogytė, Lina Logvinovienė, Skirmantė Zubrickaitė-Matevičienė, Augusta Petrušaitė, Bronė Švitrienė, Edita Valinčienė, Sigita Vaškaitienė, Regina Vindžigalskienė, Sonata Žižė.
Šios iškilios moterys įkvepia kitus, padeda bendruomenėms ir garsina miestą savo pasiekimais bei pilietiškumu.
Džiaugiamės galėdami jas pristatyti klaipėdiečiams ir kviečiame visus balsuoti už labiausiai širdį paliečiančią kandidatę.
Vasario 10-ąją paskelbsime pretendenčių dešimtuką.
Balsuoti galite pildydami specialias dienraščio iškarpas, SMS žinutėmis, skambučiais trumpuoju telefono numeriu 1679 arba internete metu-klaipediete.diena.lt.
1. Sigutė Augutienė. Aktyvi Klaipėdos kultūrinio gyvenimo dalyvė, jau 8-erius metus vadovaujanti Vydūno klubui. Klubo, veikiančio nuo 2018 m., narės kartą per mėnesį susitinka Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje. Čia vyksta Vydūno kūrinių skaitymai, aptarimai ir teminiai susitikimai, kuriuos organizuoja pati Sigutė, taip suburdama tiek nuolatines klubo nares, tiek naujus dalyvius. Be to, moteris yra ir Liaudies dainų klubo įkūrėja ir vadovė. Klubas veikia nuo 2024 m. sausio, o jo tikslas – puoselėti senąsias dainavimo tradicijas ir prisiminti mūsų močiučių dainas. Anksčiau Sigutė dirbo matematikos mokytoja, tačiau savo energiją ir organizacinius gebėjimus sėkmingai skiria kultūrinėms iniciatyvoms, kurios vienija klaipėdiečius ir puoselėja literatūros bei liaudies tradicijas.
2. Laurencija Budrytė-Ausiejienė. Bene ryškiausia Klaipėdos gidė, dėsto Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Ji ugdo naują gidų kartą ne tik kolegijoje, bet ir Klaipėdos turizmo informacijos centro rengiamuose kursuose. L. Budrytė-Ausiejienė yra žmogus, miesto svečiams atveriantis langą į Klaipėdos pažinimą, kartu ji yra miesto praeitį klaipėdiečiams atverianti asmenybė. Jos keliomis kalbomis parengtos ir vedamos ekskursijos įdomios ir kupinos netikėtumų. Gidė yra ir žmogus, dirbantis dėl idėjos, ji noriai savanoriauja pristatant Šv. Jono bažnyčios praeitį projekte „Guten Tag“, buvo mentorė praėjusiais metais Klaipėdoje didžiulio populiarumo sulaukusiame projekte „Pastatai kalba“. Laurencijos balsas taip pat skamba plaukiant elektriniu laiveliu Dange.
3. Oleksandra Borodina. Viena ryškiausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artisčių. Oleksandra yra tikra teatro žvaigždė, kurią pastebi ne tik choreografai, bet ir žiūrovai. Nuo 2020 m. spalio – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistė. O. Borodina buvo nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kaip geriausia 2020 m. šokėja už Margaritos vaidmenį Roberto Bondaros šokio spektaklyje „Faustas“ (chor. R. Bondara). 2022 m. nominuota „Padėkos kaukei“ (nominacija „Metų vaidmuo“) už Džuljetos vaidmenį spektaklyje S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ (chor. Kirill Simonov).
4. Aelita Bredelytė. Klaipėdos universiteto Metodinio STEAM centro vadovė prof. dr. A. Bredelytė siekia sudominti jaunimą mokslu dar nuo mokyklos suolo. STEAM – tai mokymosi būdas, jungiantis mokslą (Science), technologijas (Technology), inžineriją (Engineering), meną ir kūrybiškumą (Arts) bei matematiką (Mathematics). Ir tai ne sausos formulės, o eksperimentai, netikėti iššūkiai, žaidimas, kūryba ir atradimo džiaugsmas. Mokslininkės kasdienybė persmelkta noru dalytis mokslo šviesa ir parodyti, kad mokslas gali būti gyvas ir įkvepiantis. Šis jos vidinis pašaukimas natūraliai virsta aktyvia savanoryste: mentorystės programomis, bendruomenės iniciatyvomis, atvirais pokalbiais ir patyrimais, kurie gimsta ne iš pareigos, o iš nuoširdaus džiaugsmo perduoti žinias, padrąsinti klausti, bandyti, klysti ir vėl ieškoti.
5. Rita Buivydaitė-Dailidėnė. Gydytoja dermatovenerologė, užsiimanti įvairiomis iniciatyvomis. Viena jų – nėščiųjų ir tėvų konsultacija apie dažniausias odos būkles ir priežiūrą gimdymo metu bei naujagimiams. Nuolat skaito paskaitas, užsiima švietėjiška veikla Klaipėdos regione, rengia kasmetines nemokamos odos darinių patikros akcijas. Gydytoja kartu su kolegėmis neatlygintinai tikrina odos darinius, informuoja apie odos vėžio riziką bei ankstyvą diagnostiką. R. Buivydaitė-Dailidienė aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose, kuriuose dalijasi odos priežiūros informacija, edukacija ir patarimais. Per pandemiją socialinių tinklų platformose suteikė beveik 400 neatlygintinų dermatologinių konsultacijų pacientams.
6. Asta Grušelionienė. Muziejininkė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrai, taip pat Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė. Laisvalaikiu moteris taškuoja margučius, dalyvauja parodose ir etnokultūrinėje veikloje. O pastaruosius ketverius metus savanoriauja „Vaikų linijoje“ – emocinės paramos tarnyboje vaikams ir paaugliams, kur teikiama nemokama anonimiška pagalba telefonu bei internetu. Pasak Astos, ši savanorystė nėra lengva ir paprasta. Tačiau, moters įsitikinimu, jei norime, kad ateityje Lietuva būtų gražesnė ir geresnė, reikia kažką daryti dabar – laiku ištiesti ranką pagalbos ieškančiam vaikui, išklausyti jį, kai to labiausiai reikia, išgirsti ir patarti. Būtent šioje veikloje klaipėdietė mato didžiulę prasmę.
7. Gabrielė Guogytė. Slaugytoja diabetologė, kurios profesinis kelias glaudžiai susijęs su žmonių sveikata, prevencija ir švietimu. Teikia pėdų priežiūros paslaugas, veda mokymus, dalijasi savo praktine patirtimi pėdų priežiūros ir cukrinio diabeto valdymo klausimais. Aktyviai skaito paskaitas ir edukuoja visuomenę apie diabeto keliamas grėsmes bei pėdų komplikacijų prevenciją. G. Guogytė yra nuolatinė savanorė „Diabeto IQ“ klube, taip pat savanoriauja slaugos namuose, kur padeda žmonėms, turintiems pėdų priežiūros problemų. Jos veikla orientuota į pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms ir jų gyvenimo kokybės gerinimą. Socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi informacija apie pėdų priežiūrą, diabeto valdymą ir sveiką gyvenimo būdą, taip skatindama žmones mažais žingsneliais keisti savo kasdienius įpročius, būti fiziškai aktyvesnius ir labiau rūpintis savimi.
8. Lina Logvinovienė. Klaipėdos Sendvario progimnazijos direktorė, jai vadovaujant mokinių skaičius mokykloje išaugo dvigubai, o mokykla tapo viena moderniausių Klaipėdos mieste. Jos vadovavimo metu mokykloje įvyko daug reikšmingų pokyčių – ne tik atnaujinta mokyklos infrastruktūra, bet ir pati mokyklos bendruomenė, mokiniai ir mokytojai, nuolat įsitraukia į įvairius projektus ir veiklas, kūrybinius užsiėmimus, dalyvauja tarptautinėse programose, stovyklose. Dėl L. Logvinovienės lyderystės progimnazija pelnė „STEM School Label“ ženklą ir buvo įvertinta Klaipėdoje už aktyvią STEAM veiklų plėtrą. Taip pat prisijungė prie švietimo vadovų klubo, kuriame organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ vienija pažangiausius šalies mokyklų vadovus.
9. Skirmantė Zubrickaitė-Matevičienė. Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 301-osios kuopos šaulė, profesionali manikiūristė ir vizažistė. Laisvu laiku ji aktyviai įsitraukia į humanitarines iniciatyvas, ypač remiant Ukrainą. Kiek įmanoma, Skirmantė padeda ir asmeniniais resursais, renkant ir siunčiant įvairiausią paramą į Ukrainą. Ji pati organizuoja ne tik iniciatyvas, pavyzdžiui, tinklų pynimą ukrainiečių kariams, renginius, tokius kaip pernai vykusį Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimą, bet ir dažnai bendradarbiauja su Klaipėdoje veikiančiu Pagalbos ukrainiečiams centru. Skirmantė aktyviai bendrauja su LDK palikuonimis, inicijuodama ir remdama įvairias labdaros akcijas. Jos veikla puikiai jungia profesinius gebėjimus ir asmeninį atsidavimą, atskleidžiantį jos nuoširdų rūpestį ir atsakomybę.
10. Augusta Petrušaitė. Klaipėdos universiteto ligoninės Akušerijos centro vadovė. Pacientės apie gydytoją atsiliepia tik geriausiais žodžiais – labai rūpestinga, atsidavusi savo darbui, gebanti įsiklausyti, surasti tinkamą žodį, paguosti, jei reikia, yra gydytoja iš pašaukimo. Medikė taip pat yra Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Klaipėdos krašto pirmininkė ir Lietuvos SAM Perinatologijos komiteto narė, dalyvavo formuojant ir priimant sprendimus dėl tolesnės Lietuvos nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos politikos. Ji yra Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro studijų programų vertinimo ekspertė, dėsto ir padeda ruošti naujos kartos akušeres Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, puoselėja tarptautinį akušerių identitetą.
11. Bronė Švitrienė. Krepšinio palaikymo šokių grupių pradininkė Lietuvoje. 30 metų vadovavo KU Leaderdance kolektyvui, kuris buvo atrinktas šokti 11-oje Europos krepšinio čempionatų ir 2-uose pasaulio čempionatuose. Jos vadovaujamo kolektyvo merginos šoko krepšinio Žvaigždžių dienose Turkijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Graikijoje. Leaderdance šokių grupė dalyvaudavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, kur užimdavo pirmąsias vietas, Europos ir pasaulio čempionatuose pripažintos oficialios FIBA šokėjos. B. Švitrienė – Klaipėdos universiteto docentė, savo pedagogine veikla puoselėja ir ugdo jaunąją kartą, aktyviai dalyvauja bei bendradarbiauja įgyvendinant kūrybines iniciatyvas. Krepšinio federacijos apdovanota „Už gyvenimo nuopelnus krepšiniui“.
12. Edita Valinčienė. Klaipėdos krašto senbuvių palikuonė E. Valinčienė ėmėsi kilnios misijos – įamžinti kasmet vis labiau nykstantį Klaipėdos krašto architektūrinį palikimą, kurio išskirtinumas – raudonos plytos. Taip gimė kilnojamos fotografijų parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ idėja. Kaip teigia Edita, šio projekto ėmėsi, nes yra šišioniškė, jaučia tam tikrą skolą protėviams, tėvams, norą viešai kalbėti apie krašto istoriją, kad čia gyvenantys žmonės apie jį kuo daugiau sužinotų. Pasak Editos, anksčiau ilgą laiką buvo bijoma tai daryti. Moteris pripažino, kad jos karta nebebijo apie tai kalbėti, juolab žmonėms įdomu. Editos teigimu, gyvieji Klaipėdos krašto istorijos liudytojai jau eina užmarštin, o raudonų plytų pastatai lieka šią istoriją liudyti amžiams, todėl svarbu užfiksuoti tai, kas dar liko.
13. Sigita Vaškaitienė. Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos pradinių klasių mokytoja, baigusi istorijos studijas. Jos sukurtas projektas „Šv. Jono bažnyčios paslaptys“ praėjusiais metais sujudino ne vienos Klaipėdos mokyklos pradinukus. Mokytojos idėja supažindinti mažuosius klaipėdiečius su neišlikusiomis mūsų miesto bažnyčiomis ir iš arčiau pažinti Šv. Jono bažnyčią apima kelis mokinių mokymo bei lavinimo būdus. Pirmojo projekto sėkmė paskatino S. Vaškaitienę tobulinti sumanymą, kuris, tikėtina, apims visas mokinių amžiaus grupes ir išplis į dar didesnį miesto mokyklų ratą, tai darbas, paliksiantis pėdsaką jaunųjų klaipėdiečių galvose ir širdyse.
14. Regina Vindžigalskienė. 2025-aisiais Klaipėdos miesto Metų mokytojos titulą pelniusi R. Vindžigalskienė jau daugiau kaip tris dešimtmečius ugdo Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dainos studijos „Keberiokšt“ dainininkus. Pedagogės mokiniai – įvairių tarptautinių ir respublikinių konkursų nugalėtojai, garsinantys uostamiesčio vardą Lietuvoje bei pasaulyje. „Dainų dainelės“ konkurse ugdytiniai net 17 kartų pelnė laureatų vardus. R.Vindžigalskienė du dešimtmečius paskyrė ir būsimųjų muzikos mokytojų ugdymui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (vėliau – Klaipėdos universitete). Vadovauja Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis” jaunučių chorui.
15. Sonata Žižė. Iniciatyvi Klaipėdos miesto kultūrinio gyvenimo visuomenininkė, aplink save burianti kūrybingą jaunimą. Viena iš „Malūno lofto“ įkūrėjų. Šios erdvės atidarymas – tai kvietimas jaunimui siekti tikslų ir tobulėti. S. Žižė taip pat yra daugelio įvairių projektų iniciatorė, kai kurie jų orientuoti į ekonomiškai neaktyvių žmonių neformalųjį ugdymą, skatinantys keisti profesiją, plėsti žinias ir tapti savo srities profesionalu, įgyvendinti meninius iššūkius. S. Žižė puikiai pažįstama klaipėdiečiams kaip drabužių dizainerė, kurios kolekcijų pristatymai prilygsta performansams.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja garbės mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams: „Bastionų namai“, „Vlantana“, „Aldasta“, „Bega“, rėmėjams: „Parsekas“, „KN Energies“, „Švyturys Go nealkoholinis“, „Klaipėdos Holivudas“, partneriams: Klaipėdos uostas, „Vaidenta“, „Nefrida“, „DFDS“, „Memelio miestas“, „Biofarmacija“, „Clinicus“.
