Pasakoja apie siūlomus eurus

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie esą klastojamus mirčių nuo koronaviruso skaičius.

Neva medikai ligoninėse kalbina nuo kokios nors kitos ligos mirusio žmogaus artimuosius, prašydami leisti mirties liudijime įrašyti ne tikrąją mirties priežastį, o nuo COVID-19.

Esą pavasarį, kai užsikrėtusiųjų nebuvo daug, o mirusieji skaičiuoti vienetais, už tokį melą medikai artimojo netekusiai šeimai siūlydavo sumokėti 500 eurų.

Rudenį, kai situacija pasikeitė, ši suma, pasakotojų žodžiais tariant, sumažėjo iki 200 eurų.

Kiekvienas tokią informaciją skleidžiantis žmogus paprastai tikina, kad taip daroma siekiant klastoti oficialius duomenis, tada ligoninės neva gautų daugiau pinigų iš kažkokių Europos Sąjungos fondų.

Dažnai pasakotojas tvirtina, kad tokia istorija pasidalijo geras draugas, kaimynas, bendradarbis ar giminaitis, kurio pažįstamam taip esą ir nutiko.

Abejojančiajam, ar tai tiesa, pažadama prisiminti žinią paskleidusio žmogaus vardą ir pavardę ar net išsiaiškinti, kam konkrečiai taip buvo nutikę. Tačiau nė vienas nei tuojau pat, nei po kiek laiko dar neįvardijo žmogaus, kuriam už klaidingą mirties priežastį esą siūlyti pinigai.

Realybė: V.Janušonis patikino, kad žmogaus mirtis yra labai rimta, ją falsifikuoti – neįmanomas dalykas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dažnai tokias pačias mintis dėsto socialinių tinklų ar informacinių tinklalapių komentuotojai.

Praėjusį penktadienį po straipsniu apie naujausią COVID-19 statistiką viena "Facebook" vartotoja išsakė tokią nuomonę: "Na taip kur čia mažės kai gauna bapkes ale už susirgusius, juk reikia atidirbti už paimtus pinigus, juk neveltui veryga jau zino kiek turi iki nauju metu numirti žmoniu..., matau yra daug su praplautom smegenėlėm, visu pirma aš nelinkiu jusu artimiems numirti ar susirgti bet kokia liga, bet ateis laikas kai sužinosite tiesa, bet bus per vėlu" (kalba netaisyta).

Šį kartą moteris liko viena ginti savo tiesos, kiti komentatoriai pasisakymą verste užvertė jos teoriją paneigiančiomis pastabomis.

Tiesa, ne visi komentarai buvo korektiški.

"Suklastoti neįmanoma"

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sakė negirdėjęs kalbų apie neva už neteisingą informaciją mokamus pinigus ir tikino nelabai suprantantis, apie ką kalbama.

"Parašyti tai, ko nėra, neįmanoma. Juk turi būti COVID-19 tyrimai. Jų rezultatai, nepriklausomai nuo gydytojų, automatiškai iš laboratorijos patenka į centrinę bazę. Jų suklastoti neįmanoma", – paaiškino ligoninės vadovas.

Gydymo įstaigai iš tokio melo, apie kurį kalba žmonės, negali būti jokios naudos. Priešingai, jei kažkaip būtų klastojami duomenys apie gydomus ir mirusius nuo koronaviruso asmenis, būtų net žalinga.

Anot V.Janušonio, natūralu, kad per karantiną daugėja susirgusių ir ligoninėse gydomų žmonių skaičius, kita vertus, kiekviena įstaiga stengiasi, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau.

"Visos ligoninės privalo ir mes taip darome – kiekvieną mirties atvejį nagrinėja mirčių komisija, ji išanalizuoja visus mirusiojo ligų aspektus. Tik tada parašoma galutinė išvada. Tokia komisija veikė visą laiką. Kai nuo kitos ligos miršta COVID-19 užsikrėtęs pacientas, kiekvienas toks atvejis nagrinėjamas labai atidžiai, mane kaskart taip pat informuoja. Tai nėra toks paprastas reikalas. Žmogaus mirtis yra labai rimtas dalykas", – patikino V.Janušonis.

Paklaustas, kam reikalingos tokios kalbos, koks tikslas jas skleisti, ligoninės vyriausiasis gydytojas svarstė – gal toks yra tam tikros kategorijos žmonių gyvenimo būdas.

Kyla iš baimės ir nežinios

Nieko panašaus į kalbas apie medikų mokamus pinigus už klaidingą įrašą mirties liudijime neteko girdėti gydytojui, medicinos mokslų daktarui, profesoriui, virusologijos specialistui Sauliui Čaplinskui.

Jis tikino negalintis komentuoti žmonių platinamų gandų, bet mano, kad tai – visiška nesąmonė.

Nėra jokios logikos ir racijos elgtis taip, kaip teigia šitaip kalbantys žmonės. Visiškai neaišku, kodėl žmonėms kyla noras diskredituoti medikus.

Galbūt tai pykčio medikams dėl negautų paslaugų apraiška.

"Mitai nekelia specialistams ypatingos nuostabos. Tai, kas susiję su nežinia, grėsme sveikatai ir gyvybei, ypač su nauja sunkiai suvokiama, apčiuopiama ir pamatoma grėsme, visada kelia susirūpinimą. Taip gimsta tam tikri mitai. Visiškai nenuostabu, kad tie patys žmonės, kurie skleidžia sąmokslo teorijas ir nepasitiki skiepais, anksčiau kalbėjo, kad ŽIV infekcija – perdėtas reikalas, kad tokio viruso nėra. Dabar tą pati kalba ir apie COVID-19. Juk tai jie neigia viruso egzistavimą, tikina, kad tai – tas pats gripas, dalis jų lygiai taip pat neigiamai atsiliepia apie skiepus nuo gripo. Tai tie patys žmonės, kurie supina sąmokslo teorijas su 5G ryšiu", – įsitikinęs S.Čaplinskas.

Susirūpinimas ir nežinia nėra vienintelė panašių kalbų platinimo priežastis.

Profesorius pastebėjo, kad per kelis šimtus metų skleidžiami mitai – tie patys. Klausimai apie vakcinas nesikeičia nuo pat skiepų nuo raupų išradėjo Edwardo Jennerio laikų.

Tik dabar gyvenama moderniame pasaulyje, kur socialinė žiniasklaida suteikia galimybę kiekvienam, nepriklausomai nuo išsilavinimo ir išmanymo, dalytis išgirstomis sąmokslo teorijomis.

Neįkanda mokslo kalbos

S.Čaplinskas yra patyręs, kad tokios žinios paprastai pateikiamos labai emocionaliai, dažnai suasmeninant teiginį.

"Sekėjų daugėja dar ir todėl, kad mitų skleidėjai turi savo interneto platformas, yra gerai žinomi tam tikram ratui žmonių. Daug visokių tekstų verčiama iš kitų kalbų. Žmonės, kurie neturi įgūdžių sužinoti, kaip plinta melagingos žinios, kartais vadinamos infodemija, ant jų užkimba. Dalis tų žmonių yra išsilavinę, smalsūs, moka užsienio kalbų, bet neturi bazinių žinių. Ne kiekvienam aišku, kad "Google" greitai pamato, kuo žmogus domisi ir jį tiesiogine ta žodžio prasme užverčia to paties turinio srautu. Dažnai taip paveikti žmonės nesupranta, kaip tos srities specialistai esą nesuvokia, kas vyksta. Žmones ypač veikia antraštės "Objektyviai apie skiepus" ar naudojami kiti patrauklūs žodžiai, jie pasimeta. Įtaigiai ir neva moksliškai pagrįstai pateikiami teiginiai lengvai įtikina", – pasakojo S.Čaplinskas.

Didelė dalis visuomenės yra paprasčiausiai kvaila.

Paneigti tokią melagingą informaciją tenka ne emocijomis, o moksline kalba. Dažnai tai užtrunka daug laiko ir nėra, kas to imtųsi.

Kita vertus, sausos mokslinės medžiagos žmonės negeba suprasti ir priimti taip, kaip emociškai pateiktos netiesos. Neretai, norėdami gero, mokslininkai užverčia skaitytojus moksliniais faktais, į kuriuos šie neturi kantrybės gilintis.

Profesorius pastebėjo bėdą, kad daugybė komentatorių, neturėdami analitinio mąstymo, patys nesupranta, kad užkibo ant to paties kabliuko.

"Matau, kokia didžiulė žala padaryta. Kiek daug klaidingų žinių ir abejonių buvo paskleista žmonėms, pradedant informacija apie kaukes, testavimo būdus, apie susirgusių bei mirusių žmonių skaičių. Plintančių mitų žalą patiria visa visuomenė. Užkrečiamosios ligos yra ypatingos – vieno žmogaus, miesto ar net valstybės pastangų joms įveikti neužtenka. Kuo daugiau žmonių elgiasi neracionaliai savo ir aplinkinių sveikatos atžvilgiu, tuo blogiau yra visiems visomis prasmėmis, nepamirštant ir psichinės sveikatos", – tikino S.Čaplinskas.

Nori 15 minučių šlovės

Psichologas Vytautas Čepas pritarė S.Čaplinskui, kad pandemijos pradžioje padarytos informacinės klaidos turi neigiamų pasekmių. Sulaukę prieštaringų atsakymų į aktualiausius klausimus, žmonės pasidavė visokiai informacijai, patikėjo net visiškomis nesąmonėmis.

Vytautas Čepas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Didelė dalis visuomenės yra paprasčiausiai kvaila. Kvaili yra tie, kurie niekada neabejoja. Yra tam tikra žmonių masė, kuri labai imli ir pasiruošusi bėgti kartu su minia. Būtent jie visais laikais būna visuomenės progreso stabdys. Neigiančiuosius melagingas teorijas viduramžiais degindavo ant laužo, dabar apspjaudo internete arba apstumdo gatvėje. Viskas liko kaip senais laikais, pasikeitė tik problemos, – įsitikinęs V.Čepas. – Kiekvienas naujasis pranašas, skelbiantis nesąmones, nori savo 15 minučių šlovės. Kiekviena nesąmonė visada noriau priimama nei moksliniais argumentais pagrįstas teiginys. Kai prie tokių judėjimų prisideda gydytojo išsilavinimą turintys asmenys, jie įgauna stiprią paramą."

Kalbėti apie tai, kad medikai siūlo žmonėms pinigų, pasak psichologo, gali tik visiškas neišmanėlis. Tai yra savotiška neurozės apraiška ir labai rimta visuomenės problema.