Klaipėdos universitetinėje ligoninėje užpildyta paskutinioji vaikams teikiamų paslaugų grandis – šiomis dienomis jaunuosius pacientus pradėjo konsultuoti ir vaikų pulmonologas.

Užpildė nišą

Nuo šiol kiekvieną savaitę Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tėvai turės galimybę pasikonsultuoti su patyrusiu specialistu – medicinos mokslų daktare, vaikų pulmonologe Edita Hansted, atvykstančia iš Kauno.

Ligoninėje vaikus jau konsultuoja kardiologas, LOR specialistas, neurologas. Vienintelis specialistas, kurio iki šiol trūko, buvo vaikų pulmonologas.

Gydytoja E.Hansted atkreipė dėmesį, kad vaikų pulmonologo poreikis ypač padidėja pavasarį, prasidėjus žydėjimui, kai gerokai padaugėja alergiškų pacientų. Alerginės reakcijos taip pat paūmėja rudenį, krintant lapams ar šaltuoju metų laiku.

Kadangi alergiškų vaikų daugėja, šio specialisto paslaugų itin trūko.

Susidraugauja su liga

Kartais tėvai vaikus atveda pas pulmonologą dėl erzinančio bei užsitęsusio kosulio, alerginės slogos, astmos. Specialistė padeda išsiaiškinti tikslias šių negalavimų priežastis.

Daugelis alergiškų vaikų tėvų baiminasi, kad ši liga apnuodija atžalos gyvenimą, atima pramogas, kuriomis gali džiaugtis jų bendraamžiai.

"Susidraugavus su liga, gyvenimo kokybė nenukentės. Tam ir yra vaikų pulmonologai, kad padėtų suvaldyti ligą ir gyvenimą padaryti kuo labiau visavertį", – patikino gydytoja.

E.Hansted pastebi, kad, pavyzdžiui, astma serga nemažai jaunųjų sportininkų. Ši liga ne visada užkerta kelią sportui. Pulmonologė patikino, kad, nuolat vartojant vaistus, ligą įmanoma sutramdyti.

Grėsmę kelia atsparumas

E.Hansted teigimu, Lietuvoje didėja sergamumas viena grėsmingiausių lėtinių infekcinių ligų – tuberkulioze. Tačiau šiandien šios ligos gydymą apsunkina išaugęs bakterijos atsparumas medikamentams.

"Vaikai kaip lakmusas. Jie atspindi suaugusiųjų, sergančių tuberkulioze, situaciją. Kuo daugiau serga suaugusiųjų, tuo daugiau vaikų užsikrečia šia bakterija", – aiškino pulmonologė.

Gydytoja paneigė dar gana gajų mitą, kad tuberkulioze serga tik asocialūs žmonės. Ši liga diagnozuojama mokytojams, medikams, verslininkams.

Pasak E.Hansted, oro lašeliniu būdu plintanti liga yra šalia mūsų, tad nė vienas nežinome, kada rizikuojame ja užsikrėsti.

Mat dėl prastai išvystytos socialinės pagalbos, atvira tuberkuliozės forma sergantys žmonės šią ligą platina vaikščiodami po prekybos centrus, kitas masines susibūrimo vietas, važinėja viešuoju transportu.

Kartais šia liga gali užkrėsti tik kartą į namus užsukęs pagalbinis darbininkas.

"Tuberkuliozės bakterijos yra atsparios. Jei nėra tiesioginių saulės spindulių, jos gali išgyventi net pusmetį", – įspėjo gydytoja.

Pulmonologė patarė, kad atidesni savo sveikatai turėtų būti ir tie, kurių aplinkoje ar tarp šeimos narių pasitaikė sergančiųjų atvira tuberkulioze.

Tad jei kurį laiką laikosi neaukšta temperatūra, ilgiau nei dvi savaites trunka kosulys, vargina naktinis prakaitavimas, silpnumas, sąnarių skausmas – šie požymiai išduoda, kad žmogus gali būti užsikrėtęs tuberkulioze.

Atlieka dvi ligoninės

E.Hansted atkreipia dėmesį, kad užsitęsusį kosulį gali sukelti ne tik tuberkuliozės, bet ir kitos oro lašeliniu būdu plintančios bakterijos.

Tiksliai išsiaiškinti ligos sukėlėją padeda ligoninėje atliekamas specifinis tyrimas – QFT-TB Gold testas. Lietuvoje šį tyrimą atlieka tik dvi gydymo įstaigos – Klaipėdos universitetinė ligoninė ir Santariškių klinikos.

Pasak pulmonologės, šis kraujo tyrimas gana anksti padeda išsiaiškinti, ar žmogus nėra užsikrėtęs pavojinga tuberkuliozę sukeliančia bakterija.

Įprastas tyrimas, arba vadinamasis mantoux mėginys, ligos sukėlėją padeda aptikti tik praėjus trims ar keturioms savaitėms nuo užsikrėtimo. Be to, jis nėra tikslus.

Kaip paaiškino pulmonologė, jei pasireiškia reakcija į šį testą, dar nereiškia, kad vaikas yra užsikrėtęs tuberkulioze – paraudusi dėmelė ant rankos gali būti tik alerginės reakcijos ar kitos infekcijos poveikio padarinys. Ir, atvirkščiai, jei mėginys būna neigiamas, nereikėtų nusiraminti, kad vaikas nėra užsikrėtęs.

"Gydymas nuo tuberkuliozės trunka mažiausiai pusę metų, tad, žinodami apie šį tyrimą, tėvai gali rinktis, ar atlikti tyrimą, ar vaiką ilgą laiką girdyti vaistais, nežinant tikslios diagnozės", – pastebi gydytoja.

Kvanterferono tyrimas yra tikslesnis ir greičiau padeda nustatyti diagnozę – pakanka vieno apsilankymo pas gydytoją. O padarius įprastą tuberkuliozės mėginį, rezultatas paaiškėja tik po kelių dienų.

Priežastys būna skirtingos

E.Hansted teigimu, vaikams labai sunku diferencijuoti kosulį ir nustatyti tikslias jį sukeliančias priežastis. Mat kosulį gali sukelti vadinamasis GERL, astma ar alerginė sloga. Kosulį gali sukelti ir skrandžio refliuksas. Medikė pastebi, kad pastaruoju metu daugėja vaikų, kuriuos dėl netaisyklingos mitybos vargina skrandžio bėdos.

Pasak gydytojos, dabar aktualia problema tampa ir "tikinis" kosulys, kai vaiką kamuoja specifinis, skardus bei sausas kosulys, kurio neįveikia vaistai. Tačiau gydytojai neretai neranda jį sukeliančių priežasčių.

Kaip vėliau paaiškėja, kosulį sukelia neurologinė problema – vadinamasis tikas. Specialistai jį vadina tiesiog liūdesio liga.

Tikinis kosulys užklumpa vaikus, kurių tėvai išvažiuoja uždarbiauti į užsienį, o savo atžalas palieka senelių ar kitų giminaičių globai. Jis taip pat būdingas vaikams, turintiems psichologinių problemų ar išgyvenantiems tėvų skyrybas, problemas mokykloje.

Būtent dėl visų šių priežasčių, kai susipina skirtingų sričių ligos, E.Hansted akcentavo komandinį ligoninės specialistų darbą – vaiką gali pakonsultuoti LOR specialistas, pulmonologas, gastroenterologas ar neurologas.