Pereiti į pagrindinį turinį

Krantinės – teismų verpetuose

2008-12-03 09:00
Krantinės – teismų verpetuose
Krantinės – teismų verpetuose / Darijos Vasiliauskienės nuotr. Ateitis: po rekonstrukcijos Danės krantinės jų naujajam šeimininkui atneš nemažą pelną.

Danės krantinėms tūkstantmečio šventes gali tekti pasitikti nesulaukus atgimimo. Remonto pabaigą stabdo milijonų stygius ir nesibaigiantys teisminiai ginčai.

Vilkina tyčia?

Neteisėtas susitarimas gramzdina uostamiesčio vadovo planus vasarą švęsti Danės upės krantinių ir jachtų uosto statybų pabaigtuves. Įsibėgėję statybų darbai apskritai gali būti sustabdyti, tad planai kitąmet Klaipėdoje surengti pasaulinę didžiųjų burlaivių regatą paskęstų miglose.

Prokurorų prašymu atnaujintas teismo procesas dėl krantinių nuosavybės į priekį stumiasi vangiai.

Vakar turėjęs įvykti pirmasis teismo posėdis antrąkart atidėtas. Jis įvyks kitų metų vasarį.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Sigita Stropienė nesiryžo teigti, jog skundžiama miesto savivaldybė tyčia vilkina procesą, siekdama, kad dešimčių milijonų vertės projektas nebūtų stabdomas.

To itin baiminasi meras Rimantas Taraškevičius.

Ginčas dėl to, kam turi priklausyti dalis krantinių įsiplieskė dar 2001 m. Neradusi įrodymų, jog dalis krantinių nuo Kuršių marių iki Pilies uosto nuosavybės priklauso jai, bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" 2004 m. kreipėsi į teismą.

Sandoris bus panaikintas

Galiausiai 2005 m. vasarį buvo sudaryta taikos sutartis, kurią tąkart pasirašė uostamiesčio meras R.Taraškevičius, tuometė Apskrities viršininkė Virginija Lukošienė bei bendrovės atstovai. Pagal šią sutartį miesto savivaldybė suteikė bendrovei "Klaipėdos laivų remontas" teisę 25 metus naudotis daugiau kaip 30 mln. litų vertės dalimi krantinių neatlygintinai. Iki šiol sutartis nėra įgyvendinta. Teismas nustatė, jog ji pasirašyta pažeidžiant įstatymus, nes krantinės negali būti perduotos valdyti pelno siekiančiai privačiai bendrovei. Jų savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

"Toks susitarimas negalėjo įvykti ir dėl to, kad ne meras sprendžia, kam perduoti valdyti krantines, bet miesto taryba. Generalinė prokuratūra susidomėjo siekdama apginti viešąjį interesą, nes krantinėmis naudojasi visuomenė", – aiškino S.Stropienė.

Pabaigtuvės tolsta

Generalinė prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama panaikinti neteisėtą taikos sutartį.

"Sutartis yra, bet ji nebuvo įvykdyta. Jeigu būčiau pasirašęs krantinių perdavimo aktą, dabar būčiau kaltas. Tačiau to nepadariau, žinodamas, kad be tarybos pritarimo nusižengčiau įstatymams", – aiškino jis.

Bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" direktorius Alvydas Butkus patvirtino, kad jokių slaptų sutarčių su meru pasirašyta nebuvo.

"Krantinės iki šiol priklauso savivaldybei, o mes su kitomis įmonėmis dalyvausime viešame konkurse, kurio metu ir paaiškės, kas taps operatoriumi", – tikino bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" direktorius Alvydas Butkus.

A.Butkus tikino, jog bendrovė dalyvaus kitąmet vyksiančiame konkurse, kurio laimėtojas įgis teisę valdyti krantines ir gauti pelną.

Krantinių rekonstrukcija, turėjusi kainuoti apie 55 mln. litų, jau pabrango beveik 19 mln. litų. Ji turi būti baigta iki pavasario, tačiau trūkstamų pinigų kol kas ieškoma nesėkmingai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų