Nors Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešąją biblioteką iš Vokietijos pasiekęs V.Gaigalaičio archyvas nėra didelis, bet, anot bibliotekininkų, itin vertingas turiniu.

V.Gaigalaičio (Wilhelm Gaigalat) ir jo žmonos M.Gaigalaitienės (Marie Gaigalat) archyvą Klaipėdai perdavė jų giminaitė dr. Astrid Gronau-Adams.

Nuo šiol ši išskirtinė medžiaga bus saugoma bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje.

Bibliotekai perduota keliolika V.Gaigalaičio asmeninės bibliotekos knygų, jo prisiminimų mašinraštis, įvairūs dokumentai, oficiali ir privati sutuoktinių korespondencija, rankraščiai, užrašų knygelės, dienoraščiai, keliasdešimt fotografijų.

"Šitą archyvą dar Vokietijoje apžiūrėjo profesorius Domas Kaunas. Vertinga viskas – ir fotografijos, ir korespondencija. Ateityje tikimasi atlikti išsamesnę šio archyvo analizę ir pateikti daugiau duomenų apie kraštui svarbios asmenybės visuomeninę, politinę bei kultūrinę veiklą. Dokumentai bus prieinami visiems besidomintiems, dėl to reikėtų kreiptis į Kraštotyros ir skaitmeninimo skyrių", – paaiškino bibliotekos darbuotoja Viktorija Karalienė.

Kartu su dokumentine medžiaga į biblioteką atkeliavo ir keli Gaigalaičių asmeniniai daiktai – odinis V.Gaigalaičio portfelis, Heidelbergo universiteto lietuvių studentų atminimo juosta bei V.Gaigalaičiui įteiktas LDK Gedimino ordinas.

Visa tai ketinama eksponuoti pačioje bibliotekoje.

V.Gaigalaitis (1870–1945) – žymus visuomenės ir kultūros veikėjas, profesorius, teologijos mokslų daktaras, evangelikų liuteronų kunigas.

Klaipėdoje jis gyveno daugiau nei 20 metų, vadovavo draugijai "Sandora", kurios patalpose buvo įsteigta lietuviškų knygų biblioteka.

Jo iniciatyva 1922 m. Klaipėdoje įkurta pirmoji lietuviška mokykla, vėliau išaugusi į Vytauto Didžiojo gimnaziją.

V.Gaigalaitis steigė įvairias labdaros organizacijas, buvo vienas 1934 m. atidaryto Laugalių pensionato įkūrėjų, asmeniškai rūpinosi jo statyba.