Dalyvauja visa bendruomenė
Šįmet Kretinga yra tapusi Lietuvos jaunimo sostine, tad ten vyksta nemažai įvairių renginių. Ši iniciatyva taip pat yra indėlis į šių renginių paletę.
Net 118 metrų ilgio sieninės tapybos projektas ant Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio sienos truks maždaug apie mėnesį. Moksleivių, jų tėvelių, progimnazijos bendruomenės rankų darbo kūrinys pasakos praeiviams Kretingos miškų istoriją ne vienerius metus.
S. Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė pasidalijo, kad į šią iniciatyvą jau įsitraukė 40 moksleivių, jie pasikvietė ir savo šeimos narius.
Kiek iš viso žmonių prisidėjo prie iniciatyvos įgyvendinimo, bus galima suskaičiuoti tik kitą mėnesį baigus šį darbą.
„Progimnazijos direktorės pavaduotoja yra žmogus, kuris sukūrė šio projekto vizualizaciją. Mokykla įsitraukė į „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ renginius ir tai – viena iniciatyvų, kurią progimnazija pasiūlė Kretingai, tad taip progimnazija tarsi įsiamžins Kretingos mieste. Labai džiaugiuosi, kad prisijungė visa bendruomenė, vaikai pakviečia savo tėvus, ir ne tik mokiniai piešia sieną, mokytojai irgi prisideda, jie pakviečia savo vaikus. Ir pati piešiau. Dauguma suaugusiųjų sako, kad nemoka piešti, aš irgi esu ta, kuri visai nemoka, bet piešiau pakalnučių lapus“, – pasakojo S. Jonaitienė.
Perduos socialinę žinutę
Direktorės pavaduotoja ugdymui Živilė Sabaliauskaitė sakė, kad S. Daukanto progimnazija ne pirmą kartą vykdo įvairias kultūrines veiklas už mokyklos ribų, o ši iniciatyva perduos visuomenei ir tam tikrą socialinę žinutę.
„Meną, kūrybines patirtis norime paversti labiau reikalingomis ir sprendžiančiomis miesto arba mūsų progimnazijos problemas, kad tai nebūtų vien tik gražus piešinys, bet ir socialinė žinutė visuomenei. Kadangi aktyviai dalyvaujame „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ renginiuose, nusprendėme su šia akcija tapti šių renginių dalimi. Taip išėjo, kad progimnazija, Kretingos rajono savivaldybė ir Valstybinių miškų urėdija užmezgėme partnerystę. Per ją bandome vizualizuoti miško darbą, tuo pat metu vaikai mokosi, kokie vizualiniai elementai sudaro Lietuvos mišką, o ypač Klaipėdos ir Kretingos regiono miškus“, – tikino Ž. Sabaliauskaitė.
Siena turės savo istoriją.
Palikimas – dešimčiai metų
Anot Ž. Sabaliauskaitės, tapydami ant sienos vaikai sužinojo įvairių mitų ir įdomybių.
„Visi galvoja, jog medžiai miške yra iškertami ir niekas niekuo nesirūpina, bet vaikai sužinojo, kad daugiau medžių yra pasodinama negu iškertama. Kai kurie augalai, kurie atrodo gražūs, tokie kaip lubinai, yra invaziniai ir būtų gerai, kad jų augtų mažiau, arba juos reikėtų išskinti, nes jie trukdo miškui klestėti. Tad vyko daug edukacinių patirčių. O jų tikslas – propaguoti labiau socialinį meną ir kad vaikai ugdytųsi už mokyklos ribų, o tai, ką moka, panaudotų praktiškai“, – kalbėjo Ž. Sabaliauskaitė.
Kadangi siena tapoma specialiais dažais, manoma, kad piešinys turėtų išlikti bent 5–10 metų.
„Manau, kad po mėnesio mokiniai, atsistoję prie šios sienos, galės pasakoti Kretingos istoriją. Bus ir pačios sienos istorija, sužinosime, kiek iš viso mokinių prisijungė – kiek nuolatos, o kiek epizodiškai, kiek buvo bendruomenės narių, kiek tėvų. Siena turės savo istoriją“, – neabejojo S. Jonaitienė.
(be temos)