Duoti kraujo už pinigus tam, kad galėtumei prasimaitinti. Tokią galimybę išgyventi ar prisidurti pinigų renkasi ir pavieniai klaipėdiečiai, ir šeimos.

Auką keičia atlygis

Nuo sausio mėnesio atlygintinų kraujo ir plazmos donorų abiejose Klaipėdos donorystės įstaigose sparčiai padaugėjo. Nors iki tol nuolat buvo propaguojama neatlygintina donorystė.

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo darbuotojams iš pradžių kėlė šypseną staigus donorų antplūdis. Surimtėjo jie tik suvokę, kad galimybės duoti kraujo už pinigus griebiamasi ne iš gero gyvenimo.

Daugeliui donorų tai galimybė tokiu būdu prasimanyti pinigų ir taip prasimaitinti. Tad į donorystės centrus ateinama ne tik pavieniui, bet ir su draugais arba poromis.

Norinčiųjų duoti kraujo už pinigus padaugėjo ne tik mieste, bet ir aplinkiniuose rajonuose.

Gauna 50 litų

Vakar Kraujo donorystės centro Klaipėdos padalinio laukiamajame buvo nutįsusi donorų eilė. Dauguma – studentai ir moksleiviai.

Patys donorai nenoriai aiškino, kokie keliai atvedė čia. Šnekesni buvo tik neatlygintini donorai.

Kraujo donorystės centro Klaipėdos padalinio vadovas Bronius Pliuškys patvirtino, kad tarp išaugusių atlygintinų donorų, ypač plazmos, uostamiestyje dominuoja jaunimas.

Plazmos donorams už vieną donaciją mokama po 50 litų. Studentams tai nemaža paspirtis. Tuo labiau kad plazmą galima duoti dažniau nei kraują – kas porą savaičių. Tik vėliau prireikia ilgesnės pertraukos.

Kraujo donorai apsilanko ne dažniau kaip kas porą mėnesių. Jų atlygis siekia 40 litų už vieną kartą. Žmogus negali duoti kraujo daugiau kaip penkissyk per metus.

Siūlosi ir benamiai

"Žmonės ateina ne užsidirbti, o kad galėtų prasimaitinti ar prisidurti pinigų. Tokia ekonominė situacija. Tad nelabai galime agituoti būti neatlygintinais donorais", – tikino B.Pliuškys.

Kraujo donorystės centro padalinyje per mėnesį vidutiniškai apsilanko apie 900 donorų. Tik trečdalis jų neprašo atlygio. Duodančiųjų kraujo už pinigus ypač padaugėjo mažesniuose miesteliuose. Džiaugiamasi tik tuo, kad neatlygintinų donorų skaičius išlieka stabilus.

"Neprarasdamas orumo žmogus gali užsidirbti ir padaryti gerą darbą", – nesmerkė padalinio vadovas.

B.Pliuškys tikisi, kad pasikeitus ekonominei situacijai šie donorai sugrįš kaip neatlygintini. Tuo labiau kad jie jau bus įveikę pirmojo karto baimės barjerą.

Kratomasi tik konteinerių vyrukų – vienas kitas, pageidaujantis duoti kraujo, atsiranda ir iš jų tarpo. Paprastai benamių kraujas neatitinka reikalavimų – hemoglobino kiekis būna per mažas.

Situacija keičiasi ir ligoninėse – iš donorystės įstaigos prašoma mažiau kraujo, nors anksčiau jo nuolat trūkdavo.

B.Pliuškys spėjo, kad dėl vėluojančių teritorinės ligonių kasos atsiskaitymų ligoninės mažina planinių operacijų skaičių. Tad dabar jos ne tik visiškai aprūpinamos kraujo komponentais, bet ir lieka atsargų.

Neatlygintinų mažėja

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktorė Aelita Skarbalienė neatmetė galimybės, kad duodančiųjų kraujo už pinigus padaugėjo dėl didelio bedarbių skaičiaus.

Šiame filiale pastebimos kitokios tendencijos – neatlygintinų donorų gerokai sumažėjo, o štai kitos kategorijos – stipriai išaugo.

Sausį iš beveik tūkstančio donorų atlygį pageidavo gauti 650. Vasario mėnesį iš 700 žmonių už kraują sumokėta 500. Duoti kraujo už pinigus ateina ir jauni, ir pagyvenę dirbantys žmonės, ne tik bedarbiai. Kai kurie taip bando palopyti skylėtą šeimos biudžetą.

Panaši situacija klostosi ir kituose Nacionalinio kraujo centro padaliniuose – Vilniuje bei Panevėžyje.

A.Skarbalienė pasidžiaugė, kad sugrįžta ir buvusieji donorai. Juos kuriam laikui buvo išblaškęs sveikatos apsaugos ministro R.Turčinsko įsakymas dėl viešosios įstaigos perdavimo privačiai kraujo donorystės bendrovei.