KU botanikos sodo kolektyvą žiedais nudžiugino pirmąkart pražydęs ginkmedis

„Ginkmedžio žiedai nėra pritrenkiančio grožio, greičiau – įdomūs, bet... Didžioji vertė ir džiaugsmas, kad medis pagaliau padovanojo žiedus. Ginkmedis auga lėta ir pražysta maždaug apie 30-uosius gyvenimo metus. Mums, šiemet švenčiant sodo įkūrimo 30-metį, šis sutapimas labai džiaugsmingas – dovaną įteikė globojamas bendraamžis“, – pasakojo KU botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.

Mums, šiemet švenčiant sodo įkūrimo 30-metį, šis sutapimas labai džiaugsmingas – dovaną įteikė globojamas bendraamžis.

Specialistų teigimu, ginkmedis yra ne tik ilgaamžis, bet ir reliktinis augalas, t .y. nepakitęs auga jau daug milijonų metų, tarsi būtų atsparus evoliucijos pokyčiams. Tai – seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 270 milijonų metų, kai po žemę bėgiojo dinozaurai. Matyt, dėl rūšies ilgaamžiškumo medis apipintas įvairiomis legendomis bei padavimais.

KU botanikos sode auga du ginkmedžiai. Tai teikia vilčių, jog kada nors KU botanikos sode derės ir šių medžių vaisiai. Tai įmanoma tik esant skirtingos lyties medžių porai.

Ginkmedžiai kilę iš Azijos – Kinijos, Japonijos, Korėjos, tačiau šiuo metu išplitę ir Europoje. Medis išauga iki 20–30 metrų aukščio, laja tanki, lapeliai – vėduoklės formos, vaistingi – iš jų gaminami vaistai atminčiai, regėjimui gerinti, antivėžiniai preparatai.

Seniausias Vakarų Lietuvoje ginkmedis, kuriam gali būti apie 120 metų, auga Švėkšnos dvaro parke.

Svarbi informacija smalsuoliams, norintiems pamatyti, kaip atrodo šio medžio žiedai ir tuo pat metu pasidžiaugti čia esančios augalijos įvairove: tai galima padaryti iki birželio 18-osios. Birželio 19–26 dienomis KU botanikos sodas lankytojų nepriims dėl baigiamųjų rekonstrukcijos darbų. Kadangi lankytojams šiuo metu nėra atvertos visos sodo erdvės, bilieto kaina yra sumažinta perpus.