- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sekmadienį iš Pilies uosto į kultūrinę ekspediciją „Nuo Klaipėdužės link Karaliaučiaus“ pajudės Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas - kurėnas.
Šiuokart jis atstovaus tradicinei Kuršmarių žvejiškai kultūrai rugsėjo 10 dieną Karalaiučiuje vyksiančiame tradicinių laivų festivalyje „Vandens asamblėja“.
Oficialiai ekspedicija prasideda pirmadienį Nidoje, kai prie trijų dalyvių iš Lietuvos prisijungs dar tiek pat Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejaus darbuotojų. Kurėno kapitonas yra Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, kartu plaukia jo sūnus, to paties muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius ir laivadirbis iš Rusnės Simas Knapkis.
Iš Nidos kurėnas plauks į Rasytę (Rybačij), kur ir kirs Rusijos sieną. Iš čia laivas pasuks į pietinę Kuršių marių pakrantę, kurią judės sustodamas Labadinoje (Zalivino), Labguvoje (Poleskas), Tepliavoje (Gvardeiskas), paskui kanalais ir upėmis pasieks Karaliaučių. Karaliaučiuje istorinę burvaltė bus atvira lankymui.
Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės tam, kad kurėnas galėtų įplaukti į Rusijos vidaus vandenis dokumentus teko tvarkyti apie pusę metų.
„Kurėnas į Karaliaučių turėjo vykti dar gegužę, bet tada nespėjom sutvarkyti visų popierių. Dabar gi turime paties Vladimiro Putino pasirašytą leidimą. Didžiausia problema yra ta, kad tarp Rusijos ir Europos sąjungos nėra sutarties dėl laivų plaukiojimo Kuršių mariose – Rusijos vidaus vandenyse.Ir todėl, norint įplaukti laivui į rusiškąją Kuršių marių dalį, reikia net leidimo iš Rusijos saugumo“, – sakė O.Žalienė.
Muziejininkas Romualdas Adomavičius apgailestauja, kad kirsti Rusijos vidaus vandenis yra taip sudėtinga.
„Vidaus vandenimis iš Lietuvos galima nuplaukti iki pat Paryžiaus ar Viduržiemio jūros. Jeigu Rusija būtų atviresnė, galėtume plėtoti be galo įdomius ir egzotiškus kultūrinio turizmo maršrutus. Juk tai senieji LDK prekybos keliai – Nemunu, Kuršių mariomis ir Aistmarėmis vytinės plukdė medieną, javus, linus į Gdanską ir Karaliaučių“, – pasakojo tyrinėtojas, laisvalaikį skiriantis buriavimui.
Kol muziejaus vadovė derėjosi su supervalstybės galva, kurėno kapitonas Romaldas Adomavičius rūpinosi buitiškesniais dalykais – pirko naują puodą maistui kurėne virti.
"Ši kurėno ekspedicija - jubiliejinė, jau dešimtoji, - pasakojo R.Adomavičius, kiekvienais metais darbą kabinete porai savaičių iškeičiantis į gyvą, potyrių pilną keliautojo-tyrinėtojo gyvenimą.
„Kurėnas ekspedicijos metu tampa antraisiais namais, tad ir jo įgula, kaip kad žvejai prieš porą šimtų metų, verdasi viralą čia pat, valtyje. Puiku, jeigu tai būna žuvienė, bet dažnai tenkinamės ir sriuba iš pakelio“, - pasakojo jis.
Į dešimtąją ekspediciją išsiruošti paskatino Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejus. Dar gegužę šis muziejus atidarė naują savo skyrių, skirtą laivų statybai. Šalia įrengta tradicinių laivų statybos aikštelė. Ir pirmasis iš laivų, kuriuos bandys atkurti rusų muziejininkai, yra kurėnas.
R.Adomavičius, turintis tokio laivo atkūrimo patirtį Lietuvos jūrų muziejuje, simboliškai sujungė būsimojo kurėno dugno lentas. Šis kurėnas statomas remiantis Jūrų muziejaus surinkta ir pasidalinta su kolegomis iš Kaliningrado istorine medžiaga. Pavasarį Pasaulinio vandenyno muziejuje buvo eksponuojama paroda „Kurėno sugrįžimas“.
Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.
Lietuvos jūrų muziejus ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Tada prasidėjo etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą. Prieš dešimt metų kurėnas išplaukė į pirmąją ekspediciją, 2005-iasiais atstovavo Lietuvai “Sail Amsterdam“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengė ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, Aismares, Štetino marias.
„Šiemet, kaip ir kiekvienąkart, išlydint kurėną į ekspediciją, kartoju tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė“, - sakė O.Žalienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai2
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Paskelbtas konkursas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kartą skelbia konkursą Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo (-ės) pareigoms. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko3
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką7
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...