Šeštadienį Juodkrantėje susirinks per 130 savanorių, jie su šaknimis raus plačiausiai suvešėjusius šluotinius sausakrūmius (zuikiakrūmius) iš ypatingą vertę turinčio Naglių gamtinio rezervato, pranešė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija.

„Siekiame apsaugoti biologinę įvairovę, puoselėjame Kuršių nerijos smėlynams būdingas rūšis, tačiau susiduriame su visokiausiais iššūkiais“, – sakė KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.

„XX amžiaus pradžioje Kuršių nerijoje buvo daromi eksperimentai ieškant būdų sutvirtinti kopas – sodinti augalai, atvežti iš kitų vietų. Kai kurie prigijo, kai kurie – ne. Dabar klimatas keičiasi, šyla, ir per pastaruosius 10–15 metų atvežtiniai augalai pradėjo agresyviai plisti bei masiškai užgožia vietinius augalus. Tai tapo tikru iššūkiu – kaip sutramdyti invazinius augalus ir išsaugoti vietines rūšis“, – teigė ji.

Pasak parko vadovės, teigiamas rezultatas turi pasimatyti iš karto po šio savaitgalio didžiosios talkos.

„Manome, kad vaizdas Naglio gamtiniame rezervate pasikeis iš karto, jau šį savaitgalį, pabaigus darbus. Akivaizdžiai sumažės šluotinio sausakrūmio užkariauti plotai“, – tvirtino A. Feser.

Anot jos, šiuo metu krūmai baigia žydėti, todėl nespės išbarstyti naujų sėklų, ir akcijos rezultatas bus ilgalaikis.

KNNP vadovės teigimu, zuikiakrūmius galima išrauti tik rankomis, dėl to organizuojama talka.

Šluotinis sausakrūmis – iš Šiaurės Afrikos, Pietų Europos kilęs vieno–dviejų aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Jis pavasarį žydi ryškiai geltonais žiedais.

Šis augalas įrašytas į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir aptinkamas beveik visoje šalyje, labiausiai paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Šiaulių apskrityje.

Jis šalyje pradėjo sparčiai plisti XX amžiaus antroje pusėje, kai pradėtas veisti miškuose, pamiškėse, smėlynuose, siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Tačiau tankūs šluotinių sausakrūmių sąžalynai stelbia vietines augalų rūšis, keičia dirvožemio sudėtį, todėl pradeda augti kitos augalų rūšys.