Miškininkai atvykusiems į talką paruošė kastuvus ir kibirus su sodinukais – šių net 16 tūkstančių.
„Šeštadienį Neringos miškasodyje sodinsime paprastąsias pušis – tai yra sėjinukai, užaugę per vienus metus. Vietoje kalninės pušies sodiname paprastąją dėl to, kad kalninė pušis yra mūsų paveldas, bet ne vietinė medžių rūšis“, – aiškino miško auginimo specialistė Gražina Banienė.
Prieš puldami sodinti pušis, talkininkai apmokomi.
„Paimate vieną daigelį ir sodinate – ne per giliai, ne per sekliai“, – sakė miškininkai.
Sodintojai pasklinda 4,5 hektaro plote. Ilgametis Neringos miškininkas sako, kad ši vieta – ypatinga.
„Jeigu dabar pažiūrėtume į šitą vietą, kur sodinsime, čia yra iškirsta kalninė pušis ir matosi likusios tos senos pušys, kurios sodintos su kalnine. Tai dar buvo vokiečių laikais“, – pasakojo ilgametis Neringos miškininkas Linas Žarnauskas.
Dauguma atskubėjusių į miškasodį – neringiškiai.
„Trys kartos susirinko – keturi vaikai, du tėvai ir mes. Jau kelintus metus prisijungiame prie šios akcijos. Smagu, oras geras ir atrodo, kažką gero padarai“, – sakė vyras.
„Yra vis tiek santykis su šita vieta, erdve. O kai ją patys kuriame – labai smagu“, – teigė kitas vyras.
„Kai pasigilini dar į istoriją, žinai, kad čia apsodinta žmonių rankomis, norisi puoselėti, prižiūrėti ir prisidėti prie viso to“, – sakė trečias vyriškis.
„Dar maži būdami irgi eidavome į mišką su girininkais ir sodindavome. Ir sėklas rinkome, kankorėžius, ir daigynuose dirbome“, – prisiminė moteris.
Kiek daigų prigis – nežinia. Tvorų Kuršių nerijoje negalima tverti, o žvėrių daug – jie taip nuskabo sodinukus, kad dalis jų gali žūti.
„Stirnos, labai didelė ir briedžių populiacija. Kiekvieno medelio neprižiūrėsi, neapeisime. Bet medžių kiekis ir žvėrių santykis yra stabilus. Stengiamės didinti tas apsaugos priemones ir viskas“, – aiškino Miškų urėdijos Kretingos padalinio vadovas Tomas Zaleckis.
Dalį sodinukų miškininkams pavyksta išgelbėti. Viršūnės apvyniojamos žvėris atbaidančia vilna. Saugant mišką statomi ir specialūs apžvalgos stulpai plėšriems paukščiams.
„Tai yra tradicijos. Jau 200 metų žmonės sodina miškus ir esame taip įpratę. Mūsų tėvai, seneliai sodino, kurie čia atvažiavo gyventi. Taip ir mes tęsiame tas tradicijas“, – sakė moteris.
Kuršių nerijoje šiemet bus pasodinta apie 180 tūkstančių sodinukų – ne tik paprastųjų ir kalninių pušų, bet ir gudobelių bei miškinių obelų, kad būtų maisto paukščiams ir žvėrims.
25 miškines obelis sodina ir talkininkai – taip įprasminami po smėliu Kuršių nerijoje dingę kaimai ir viename jų, Karvaičiuose, prieš 250 metų gimęs garsus kuršininkas Martynas Liudvikas Rėza.
(be temos)