Pereiti į pagrindinį turinį

Kvapai neturi trikdyti klaipėdiečių gyvenimo

2018-06-28 13:24

Arčiausiai naftos produktų verslu besiverčiančių įmonių gyvenantys klaipėdiečiai pakilo į kovą už sveiką aplinką. Žmonės neduoda ramybės ne tik šių įmonių vadovams, bet ir laukia atsakymo iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento darbuotojų. Tikimasi žinios, ar jų jaučiamas gerklę griaužiantis tvaikas gali būti vertinamas kaip pavojingas sveikatai.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Vytauto Petriko nuotr.

Lietuvai – viena laboratorija

Gaižiausia, kvėpavimą trikdanti smarvė jaučiama Vitės kvartale. Žmonės, gyvenantys arčiausiai uosto tvoros, dažnai skundžiasi negalintys atsidaryti lango, būti savo namų kiemuose. Klaipėdiečiai skundžiasi keistais dalykais – tvaikas dažniausiai juos kamuoja paryčiais ir išeiginėmis dienomis.

Paraginti visuomenės sveikatos specialistų, žmonės rašo skundus, kaskart vos pajutę neįprastai aštrų kvapą, ir laukia atsakymo. Jiems rūpi, ar nuo naftos įmonių atsklindantys kvapai suderinami su sveikos aplinkos normomis.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turi įrangą, kuria galima ištirti triukšmo lygį ir įvairių cheminių medžiagų (kietųjų dalelių) koncentraciją.

Kvapų tyrimą atlieka vienas laboratorijos padalinių, esantis Vilniuje. Todėl, vos pajutęs nemalonų kvapą ir paskambinęs Klaipėdos departamento darbuotojams, žmogus negali tikėtis, kad laboratorijos darbuotojai tą pačią sekundę atskubės į nurodytą vietą.

Fiksavo technologijos pažeidimus

Tokiems tyrimams yra keliami tam tikri reikalavimai. Įmonė, iš kurios, kaip spėjama, pasklido aštrus tvaikas, turi veikti kaip kasdien, ne ekstremaliomis aplinkybėmis, tuo metu neturi būti jokių technologijos pažeidimų. Kitaip tariant, įmonės išmetamos dujos tuo metu neturi viršyti higienos normų.

"Ne kartą esame gavę gyventojų skundų, kad jie pajuto momentinį nemalonaus kvapo sustiprėjimą. Pavyko operatyviai surinkti komisiją, kurią sudaro ne vienos institucijos atstovai. Kartą komisija skundo autoriaus nurodytoje "Krovinių terminalo" įmonėje rado pažeidimą. Paaiškėjo, kad tuo metu buvo plaunamos naftos produktų talpyklos, pažeidžiant technologijos reikalavimus. Kvapų todėl net nereikėjo tirti, buvo akivaizdu ir aišku, kas buvo smarvės šaltinis. Kitą kartą užfiksuota, kad "Klaipėdos naftos" darbuotojai atidarė cisternas, neuždėję specialių dangčių. Klaipėdos departamento darbuotojai, tuo metu lankęsi gyvenamojoje zonoje, nuskubėjo į įmonę ir užfiksavo šį faktą. Jeigu technologija nėra pažeidžiama, vyksta kasdienis darbas, kvapo mėginiai imami iš tų vietų, iš kurių garuoja kvapai, kitaip tariant, iš taršos šaltinių, kai vyksta produktų krova", – paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Kvapai tvyro aplink šaltinį

"Kvapo matavimas yra labai specifinis, jo neįmanoma išmatuoti taip, kaip triukšmo. Tiriant kvapus imami bandiniai ir olfaktometru tiriami laboratorijoje. Rezultatas – ribos, kurioje yra viršijama leistina norma, nustatymas. Žmonės gali jausti gana stiprų kvapą, bet taršos normos nebūtinai bus viršytos. Cheminių medžiagų koncentracijos nustatymą atlieka ir pačios įmonės, kuri skleidžia kvapus, darbuotojai. Šie darbuotojai kontroliuoja teršalų kiekį, bet kvapų sklidimo nestebi", – paaiškino NVSC Klaipėdos departamento vadovas Rimantas Jonas Pilipavičius.

Gavę skundą, NVSC Klaipėdos departamento darbuotojai nenustato cheminių medžiagų koncentracijos.

Žinodami, kad cheminė tarša normos neviršija, departamento darbuotojai ieško, kaip pasklinda kvapas. Kvapų dėmė, tvyranti aplink jo šaltinį, priklausomai nuo daugelio gamtinių veiksnių, gali keistis.

Todėl kvapų sklaidos modeliavimo metu įvertinamos visų metų meteorologinės sąlygos.

Rezultatų laukiama netrukus

Iš abiejų įmonių neseniai yra paimti taršos šaltinių oro mėginiai. Laboratorijoje bus atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Iš jo rezultatų paaiškės, ar gyvenamoji aplinka patenka į tą zoną, kurioje viršijamos taršos normos.

Tyrimo rezultatų vis dar laukiama. Jų tikimasi artimiausią savaitę. Kai paaiškės, kas nustatyta, specialistai galės konstatuoti, ar gyventojų skundai dėl jų gyvenimą gadinančių kvapų yra pagrįsti.

Šių tyrimų rezultatai taps pagrindu kreiptis į įmones ir reikalauti, kad jos imtųsi veiksmingų priemonių šiai blogybei šalinti.

Kai NVSC Klaipėdos departamento specialistai kalbino minėtų naftos įmonių darbuotojus, jie pripažino, jog kvapai iš jų teritorijos sklinda, tačiau tikino kontroliuojantys ir stebintys šiuos procesus. Tokiame darbe kvapai – neišvengiami, žmones tvaikas erzina, bet svarbu išsiaiškinti, kokia yra jo koncentracija.

Elektroninė nosis – netobula

"Buvome susitikę su Vitės bendruomene. Gyventojai labai norėjo, kad būtų nupirkta vadinamoji elektroninė nosis. Pasidomėjome, kokios yra tokio aparato galimybės. Laboratorijos specialistų duomenimis, jis dar nėra toks tobulas, kad galima būtų visu 100 procentų pasitikėti šio aparato parodymais. Toks prancūzų gamintojų prietaisas kainuoja bene 15 tūkst. eurų. Panašu, kad prietaisas spėja pagauti ne visas uodžiamas medžiagas, todėl sumokėti nemažą sumą už daiktą, kuris atliks ne visas funkcijas, būtų netikslinga, – kalbėjo skyriaus vedėja A.Šlepetienė. – Siekiame, kad įmonės dirbtų nepažeisdamos technologijų, būtų atsakingos, nes veikia mieste. Jeigu technologijos nebus pažeistos, aplinkui gyvenančių žmonių normas viršijantys kvapai neturėtų erzinti. Tačiau visiškai išvengti kvapų neįmanoma."

Žmones erzinantys iš uosto įmonių sklindantys kvapai yra užfiksuoti, taip pat atliktos visos kitos būtinos procedūros. Pasak A.Šlepetienės, jeigu nors vienas Molo ar kurios kitos gatvės gyvenamasis namas patektų į tyrimo metu nustatytą pavojingų kvapų zoną, tai taptų pagrindu reikalauti, kad įmonė keistų technologijas arba imtųsi kitų priemonių, kad tokio poveikio aplinkai neliktų.

Reaguoja tik darbo dienomis

Aktyvūs įvairiausių taršos būdų klausimais gyventojai pasielgia neapgalvotai, kai apie jaučiamus nemalonius kvapus praneša tik po kelių dienų. Kartą vasaros pabaigoje laišką išsiuntęs žmogus nurodė birželio dienas, kai jautė blogus kvapus ir pareikalavo atsakyti, kas tuo metu buvo atsitikę.

Operatyviai reaguoti į pranešimus apie gaižius kvapus departamento darbuotojai gali tik darbo dieną, nes tokiais atvejais galima greitai sukviesti komisiją. Į jos sudėtį įeina NVSC Klaipėdos departamento, savivaldybės, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Geriausiu atveju tokią komisiją įmanoma surinkti ir per pusvalandį, jeigu į komisiją įtraukti specialistai nėra išvykę.

Tačiau po darbo valandų tai – šiek tiek sudėtingiau, kadangi specialistai turi susitvarkyti dokumentus, leidžiančius dirbti viršvalandžius ar naktinį darbą. Tačiau ir tai nėra problema, kadangi susitvarkius dokumentus, specialistai gali dirbti ir poilsio dienomis, ir nakties metu.

Darbo dienomis apie itin nemalonius kvapus galima pranešti tel. (8 46) 410 350 arba 8 678 82 962. Geriausia skundą rašyti raštu.

Po darbo reikėtų skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą tel. 112. Vilniuje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, nuolat budi žmonės, jie gavę informaciją nusprendžia, ar situacija ekstremali. Jeigu akivaizdu, kad reikalas nėra labai skubus, informacija ryte (ar pirmą darbo dieną) perduodama Klaipėdos departamentui.

NVSC darbuotojai siunčia įmonėms paklausimus, gauna atsakymus, kas paminėtomis dienomis vyko įmonėse, bet tiesa yra tokia – nė viena jų neprisipažįsta, kad tada atsitiko įvykis, dėl kurio pasklido nemalonūs kvapai.

Tai, kad bendruomenės aktyviai stebi uosto įmonių veiklą ir intensyviai bendrauja su visuomenės NVSC Klaipėdos departamento darbuotojais, leidžia viltis, kad įmonėse bus laikomasi darbo drausmės bei visų reikalavimų, užtikrinančių aplinkos saugumą ir maksimaliai įmanomai švarią aplinką.

Visiškai užtikrinti ramybės ar aplinkos švaros gal ir neįmanoma, bet darbo kultūra ir kontrolė turėtų tobulėti.

Turi aiškinti, kas vyksta

"Mano nuomone, įmonių darbuotojai turi aktyviai bendrauti su kaimynystėje gyvenančiais klaipėdiečiais. Jie turėtų aiškinti technologinius dalykus, rodyti, kaip ir kas vyksta. Jeigu bus kontaktas, bus kitas požiūris į tokias įmones. O jeigu bendrovės atsiribos nuo gyventojų, konfliktas tik gilės. Labai svarbu, kad atsirado kvapų reglamentavimas. Juk iki 2010 metų nebuvo jokio teisės akto, reglamentuojančio tokius dalykus, – teigė R.J.Pilipavičius. – Dėl kvapų normos prieš porą metų esame pateikę tam tikrų siūlymų, kaip reikėtų tobulinti tvarką, kad būtų operatyviau reaguojama. Šį klausimą spręs Sveikatos apsaugos ministerija. Norėjome, kad norma būtų nebe aštuoni europiniai vienetai, kaip yra dabar, o kur kas mažiau – penki vienetai. Bet yra bėda, kad tokie normų pokyčiai taptų papildoma našta verslui, todėl įmonėms reikėtų papildomai investuoti.

Visuomenės sveikata besirūpinantys Klaipėdos departamento medikai turi galią bausti administracine tvarka įmonių vadovus, kurie neužtikrina, kad būtų laikomasi reikalavimų, o žmonės nejaustų neigiamo jų sveikatai poveikio.

"Baudos gal ir nėra labai didelės, bet, pasikartojus panašiems faktams, jos didėja, nuobaudos menkina tokių įmonių prestižą, – teigė A.Šlepetienė. – Mūsų nuomone, Vitės kvartalo ir kitų netoliese gyvenančių žmonių gyvenimą nemaloniais kvapais gadina naftos produktus kraunančios įmonės. Tai yra bendrovės "Klaipėdos nafta" ir "Krovinių terminalas". Greta įsikūrusi įmonė KLASCO dažniau minima dėl dulkių. Tokia tarša už įmonės teritorijos yra Aplinkos apsaugos departamento kompetencijos dalykas."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų