Rekomendacijos ignoruojamos?

Po pastarojo audito Klaipėdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba valdininkų pareikalavo ištaisyti infrastruktūros ir kitų statinių, tarp jų – Pilies gatvėje buvusio laikinojo tilto per Dangės upę apskaitos klaidas.

Savivaldybės apskaitos duomenimis, „laikinojo tilto verte nepagrįstai padidinta kito tilto vertė“.

Dar 2019 m. Klaipėdos savivaldybės kontrolierė nurodė, kad savivaldybės administracija sutvarkytų laikinojo tilto dokumentus, o dar po metų speciali komisija patikrinusi aptiko, kad iš laikinojo tilto liko tik kelios sijos ir krūva lentų.

Tilto likučiai buvo parduoti. Tada ši suma, keli tūkstančiai eurų, atimti iš buvusios tilto vertės, o likusi nebeegzistuojančio tilto vertė pridėta prie atnaujinto Pilies tilto vertės, anot kontrolierės tarnybos, taip nepagrįstai jį pabranginant.

Savivaldybės administracijos atstovai tikino, kad tuo metu tokia procedūra buvo galima, tačiau savivaldybės kontrolierė su tuo nesutinka, todėl vėl paprašė sutvarkyti dokumentus, bet per dvejus metus tai nepadaryta.

Klausimas dėl kontrolierės rekomendacijų ignoravimo kilo ir pastarajame savivaldybės Kontrolės komiteto, kuriam dabar vadovauja tarybos narys Arvydas Vaitkus, posėdyje.

„Viena aišku, kad analizuojant tai, ką daro savivaldos struktūra, darbo mums bus nemažai. Mums kyla daugybė klausimų, tarp jų – kodėl nevykdomos savivaldybės kontrolierės rekomendacijos“, – kalbėjo A.Vaitkus.

Išgaravo 10 t metalo

Šiuo metu jau nebekeliamas klausimas, kur apskritai pradingo didelės vertės miesto turtas.

Tiesa, dar pernai mėginta išsiaiškinti, kur prapuolė pusę milijono litų kainavęs laikinasis tiltas per Dangės upę.

Jį išardžius penkerius metus be atlygio tiltą saugoję statytojai tikino, kad tilto medinės dalys per tą laiką supuvo ir jas teko sudeginti, o kur išgaravo 10 t metalinių tilto konstrukcijų, taip ir liko neaišku.

Iš pusės milijono litų (145 tūkst. eurų) vertės ilgalaikio turto buvo likę vos kelis tūkstančius kainuojančios penkios metalinės sijos, kukli krūva lentų ir viena medinė kaladė.

Laikinasis tiltas per Dangę netoli Senosios perkėlos buvo pastatytas 2014 m. birželį, kai buvo remontuojamas Pilies tiltas.

Anot savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės, statant laikinąjį tiltą, buvo panaudota 23 kubiniai metrai medienos (967 vienetai tašų, lentų ir kt.) ir 25 t (352 vienetai) metalinių konstrukcijų.

Laikinojo tilto ilgis buvo 41 m, bendras plotis – 4,1 m, dangos plotis – 3 m.

Juo dviratininkai ir pėstieji upę kirsdavo beveik 9 mėnesius, kol 2015-ųjų balandį buvo baigtas remontuoti Pilies tiltas ir laikinasis tapo nebereikalingas.

Kitoje vietoje nebepanaudojo

Tada jis buvo išardytas ir po to beveik penkerius metus saugomas Pilies tiltą remontavusios ir laikinąjį stačiusios įmonės „Viadukas“ teritorijoje Šilutės plente.

2019 m. gegužę Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojos apžiūrėjo saugomo tilto likučius ir konstatavo skandalingą faktą – iš tilto beliko dvi 21 m ilgio plieninės sijos, vienas 12 m ilgio metalinis polis, 28 mediniai tašai (4 kubiniai metrai medienos), dvi 4 m ilgio lentos ir viena medinė kaladė.

Kitaip tariant, medinių laikinojo tilto dalių beveik nebebuvo, o metalinės iš 25 t sutirpo iki 15 t.

Nors pats tiltas visuose savivaldybės dokumentuose įvardijamas kaip ilgalaikis turtas, jis faktiškai nebeegzistavo.

Tiesa, dar statant kalbėta, kad išardžius jį bus galima panaudoti ir kitoje vietoje.

Galbūt kažkas jį ir panaudojo, bet savivaldybė apie tai neinformuota.

Esą niekas statytojams nenurodė saugoti visas detales, kurių prireiktų, jei tiltas būtų statomas kitur.

Prokurorai tyrimo nepradėjo

Savivaldybės dokumentuose nurodyta laikinojo tilto likutinė vertė – 138 tūkst. eurų.

Perskaičiusi savivaldybės kontrolierės ataskaitą, dėl tilto dingimo į Apygardos prokuratūrą kreipėsi tuometė Klaipėdos miesto tarybos narė, Kontrolės komiteto pirmininkė Ligita Girskienė. Ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vis dėlto prokurorai atsisakė tai daryti. Esą, kai tiltas buvo išmontuotas, daug medinių jo dalių buvo sugadinta ir jos nurašytos.

Konstatuota, kad „nebuvo galima tikėtis gauti ekonominės naudos būsimais laikotarpiais ar kitaip naudoti šį turtą paslaugoms teikti“.

Būtent todėl esą prokurorai ir nerado reikalo pradėti tyrimą.

Po kontrolierės audito savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tada buvo įpareigotas imtis priemonių, kurios „užtikrintų, kad savivaldybės turto inventorizacija būtų atliekama išsamiai ir atsakingai, kad jo apskaita užtikrintų rūpestingą turto valdymą“.