„Metaforiškai sakant, kalbėjome apie ūkį ir bites“, – atviravo A. Gelūnas.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė papasakojo apie ketinimus Klaipėdos pašte įkurdinti mokslo ir technologijų erdvę. Pokalbio metu prieita nuomonės, kad laikrodžiai taip pat siejasi su šia sritimi, todėl sutarta ir ateityje numatyti bendrų veiklų.

Istorinis Laikrodžių muziejaus pastatas pastaruoju metu išgyvena laiką, kai imtasi tvarkyti jo apverktiną būklę. Suremontuotas stogas. Prie šio remonto prisidėjo ir miestas.

Mūsų kišenės nėra tuščios, bet jos nėra gilios.

„Po bendruomenės sukeltos kaitrios diskusijos mes dar kartą kreipėmės į ministeriją ir gavome reikšmingų lėšų muziejaus stogui. Dabar iš ministerijos turime žinių, kad Laikrodžių muziejus patektų tarp 11 prioritetinių objektų tolesniam vystymui. Negaliu tiksliai pasakyti, ar tai bus ES, ar nacionalinio biudžeto pinigai. Laikrodžių muziejus yra tame sąraše. Šį rudenį, vėliausiai po Naujųjų, sužinosime, ar gauname reikšmingų lėšų Laikrodžių muziejaus pastato kapitaliniam sutvarkymui ir tam tikrų funkcijų išplėtimui. Drįstu galvoti, kad esame didelės Laikrodžių muziejaus transformacijos išvakarėse“, – naujienomis dalijosi A. Gelūnas.

Laikrodžių muziejaus komplekse tarp dviejų pastatų ketinama suformuoti parodų erdvei pritaikomą galeriją. Viskas priklausys, ar bus patvirtintas valstybės finansavimas. Pasak A. Gelūno, projektai Kultūros ministerijai jau pateikti.

Kadangi muziejaus pastatas nėra avarinės būklės, jam užtektų tvarkybos darbų, o naujoji galerija turėtų būti statoma nuo nulio. Apie šio projekto detales garsiai dar nekalbama. Dar nežinia, kaip į jį reaguos paveldosaugininkai.

Laikrodžių muziejaus komplekse tarp dviejų pastatų ketinama suformuoti parodų erdvei pritaikomą galeriją.

A. Gelūnas priminė, kad šis ES paramos etapas nėra skirtas Vilniaus objektams, Klaipėda atitinka keliamus reikalavimus šiai paramai gauti. Klaipėdos savivaldybės vadovai pažadėjo taip pat skirti šiems darbams pinigų.

„Klaipėdos paštas tikrai patenka į prioritetinių objektų sąrašą. Iš europinių pinigų bus plėtojami dar vienas ar du Klaipėdos objektai. Laikrodžių muziejaus pastato atnaujinimui neužtenka vidinių mūsų įstaigos lėšų, reikia injekcijų iš išorės. Tik valstybinis finansavimas gali tokias problemas išspręsti. Mūsų kišenės nėra tuščios, bet jos nėra gilios“, – sakė A. Gelūnas.

Jo teigimu, per pastaruosius 10 metų Nacionalinio muziejaus administracija septynis ar aštuonis kartus kreipėsi į ministeriją, bet finansavimo ar net reakcijos nesulaukta. Tačiau dabartinis kultūros ministras Simonas Kairys įsitikinęs, kad Laikrodžių muziejaus remontui būtina skirti lėšų.