A. Latakas: statusą keičiantis Klaipėdos uostas turės daugiau lankstumo

  • Teksto dydis:

Nuo 2023-iųjų valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tampa akcine bendrove (AB). Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad po šios pertvarkos Uosto direkcijos funkcijos išliks tokios pačios, tačiau atsiras daugiau lankstumo ir prasiplės veiklos galimybių spektras.

– Kokios yra šių permainų ištakos, kodėl reikėjo Klaipėdos uosto pertvarkos į akcinę bendrovę?

– Iš tikrųjų, pokyčiai brendo jau seniai. Lietuva, siekdama būti lygiaverte ekonominėje Europos šalių bendrijoje, dėjo dideles pastangas ir labai ilgai dirbo, kad 2018 m. taptų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.

Šią organizaciją sudaro beveik 40 šalių, ji laikoma prestižine. Norėdama tapti jos nare, Lietuva turėjo padaryti daug namų darbų, pakeisti nemažai įstatymų. Kai kuriuose iš tų įstatymų visgi buvo kalbama apie tai, kad reikia pertvarkyti valstybinį sektorių, ypač valstybines įmones, jų reguliavimą, nes Vakaruose arba tokiuose klubuose, ekonominėse organizacijose nelabai suprantama, kas yra ta valstybinė įmonė ir kokia yra jos juridinė forma.

Lietuva pasižadėjo laikytis rekomendacijų ir jose kalbama apie šią pertvarką. Susisiekimo sektoriuje tokių valstybinių įmonių daug. Buvo priimti įstatymai, numatantys tokią valstybės įmonių pertvarkos galimybę.

Taip siekiama tapti žymiai lankstesniems, labiau komerciškai suprantamiems Europai ir visam kitam likusiam verslo pasauliui.

– Ar tapusi akcine bendrove Uosto direkcija išlaikys tas pačias funkcijas?

– Žinoma, Uosto direkcija yra labai svarbi įmonė uosto veiklai. Jos funkcijos yra labai reikšmingos, jos visos yra susistemintos Uosto įstatyme.

Uosto direkcija įpareigota organizuoti uosto veiklą, laivybą uoste, tai savaime reiškia ir infrastruktūros, kelių įrengimą ir uosto žemės nuomą, rinkliavų surinkimą. Tarp daugybės būtinų funkcijų yra ir komercinių rinkų paieška, srautų tyrimas, mokslinių darbų inicijavimas, siekiant gerinti uosto veiklą, taip pat visi saugumo, tvarumo kriterijai.

Uostas įpareigotas prižiūrėti akvatoriją, likviduoti taršą, gelbėti žmones ir tam yra skiriamos lėšos, laivai. Iš to, aišku, mes negauname komercinės naudos, bet esame įsipareigoję. Visos esminės funkcijos išlieka tapus AB, tik galbūt prasiplečia.

Taip siekiama tapti žymiai lankstesniems, labiau komerciškai suprantamiems Europai ir visam kitam likusiam verslo pasauliui.

– Tuomet kas Uosto direkcijos veikloje keisis tapus akcine bendrove?

– Pasikeitus uosto statusui, pirmiausiai keičiasi pati jo valdymo struktūra. Jeigu šiuo metu didžiausias mūsų prižiūrėtojas yra Susisiekimo ministerija, tapus akcine bendrove atsiras stebėtojų taryba, valdybos ir kiti organai, kurie turės ne tik daugiau savarankiškumo, bet ir atsakomybės.

Susisiekimo ministerija, atstovaujanti valstybės interesui, yra išleidusi lūkesčių raštą, kuriame pažymėta, kad nesvarbu, koks mūsų juridinis statusas bebūtų, mums keliami tam tikri reikalavimai, kuriuos mes privalome įvykdyti. Dėl to baimė, kad tapus akcine bendrove uostas atsitrauks nuo savo pagrindinių funkcijų, sakyčiau, yra nepagrįsta.

Svarbu paminėti ir turto klausimą. Šiuo atveju valstybinė įmonė valstybės turtą valdo patikėjimo teise. Dabar didžioji dalis turto tampa akcinės bendrovės turtu nuosavybės teise ir tai yra svarbus momentas, nes tapus akcine bendrove bus lengviau valdyti turtą.

Dar vienas svarbus pokytis, kad dabar negalime būti jokių kitų juridinių asmenų steigėjai, dalyviai. Tokiu būdu negalime komerciškai žiūrėti plačiau, negalime kurti dukterinių įmonių, negalime kurti kitokių struktūrų, negalime dalyvauti kitų organizacijų veikloje.

Dabar netgi ir kuriozų yra. Esame aktyviai įsitraukę į vėjo jėgainių projektus, norime juos vystyti, bet kai kuriose asociacijose kaip valstybinė įmonė mes tiesiog negalime dalyvauti. Tapus akcine bendrove ši laisvė atsiras.

– Nuo 2023-iųjų atsiras galimybių vykdyti netiesiogiai su uosto veikla susijusias veiklas ir taip kurti papildomas pajamas bendrovės savininkui – t. y. valstybei. Kokios konkrečios veiklos tai galėtų būti?

– Mes galėsime organizuoti įvairias veiklas. Nenorėčiau apie kažką labai intensyviai kalbėti, kad ko nors neišgąsdinčiau, nes verslas šiandien labiausiai bijo, kad mes pradėsime konkuruoti.

Aš žinoma, neslepiu, kad įdomi tampa visa grandinė – ne tik išnuomoti žemę, bet galbūt galvoti, kaip apjungti tas žemes, turėti bendrus uostus vienoje ir kitoje vietoje, įkurti dabar populiarius sausuosius uostus, intermodalinius terminalus. Daug veiklų atsiveria, nesakau, kad mes kepsime bandeles.

Kodėl, esant galimybei, turint Uosto direkcijai priklausančių plotų, pavyzdžiui, neužsiimti nekilnojamojo turto vystymu, kodėl neorganizuoti rekreacinės laivybos?

– Kam priklausys uosto akcijos ir ar išliks dividendai valstybei?

– Reikėtų aiškiai pasakyti ir pabrėžti, kad visos akcijos, nes kalbame apie akcinę bendrovę, jai ir priklausys.

Taigi visos akcijos priklauso valstybei ir tai numato įstatymas, kuriame šiandien papildomų sąlygų nėra. Valstybė ir toliau reguliuos uosto veiklą.

Kalbant apie dividendus, 70 proc. uosto pelno iki šiol buvo sumokami dividendams valstybei, čia pokyčiai irgi nenumatomi.

– Ar Uosto direkcija investuos į privažiavimo kelius, miesto gatves? Ar permainos atneš daugiau naudos klaipėdiečiams?

– Mūsų investavimo modelis nesikeis, jį numato valstybė. Kalbant apie investavimą į pravažiuojamuosius kelius, į miestą, tai irgi išlieka.

Tapus akcine bendrove atsiras daugiau galimybių investuoti ne tik į kelius, bet dar labiau prisidėti prie kultūrinės miesto veiklos, tiriamosios, mokslo skatinimo veiklos. Atsiranda daug daugiau galimybių stiprinti bendradarbiavimą su aplink uostą esančiomis bendruomenėmis, spręsti joms svarbiausius klausimus.

Mūsų gyventojų pajamų mokestis (GPM) taip pat toliau keliaus į miesto bei dalis į rajono krepšelį, o mūsų sumokamas GPM yra nemažas – apie 1,7 mln. eurų.

Žaliojo uosto, tvarumo koncepcija irgi nesikeis, o ji numato didelį uosto indėlį į aplinkosaugą,  socialinį žmonių gyvenimą. Turime ambicingų planų eiti žaliąją kryptimi, kuri yra vienas iš svarbiausių uosto prioritetų. Tvarumas nebėra vien tik planas, tai yra licencija darbui. Europoje visi uostai tai deklaruoja, o Klaipėdos uostas sieks būti vienu iš pirmaujančių uostų Europoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dėdė Ignas

dėdė Ignas portretas
Nelieka uosto, neliks ir Klaipėdos.

Blaivus

Blaivus portretas
Neparasyta kur galima nusipirkti naujos AB akciju??? Kazkodel jau nestebina tas LT verslo skaidrumas....

Neteke zado

Neteke zado portretas
Ach jau AB ?! Tai kas pirks Lietuvos zmoniu turta, vietiniai arabai ar is kremliaus? Prezikas, kaip visada, patyles?
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių