Klaipėdietė Birutė pasakojo, kad prieš daugiau nei 30 metų palaidojo savo tėvelį.

Lėbartų kapinės tuomet buvo neseniai atidarytos. Pasak moters, tada jose visko buvo: galėdavai naudotis grėbliais, kastuvais, kibirais, laistytuvais ir kitais įrankiais, kurie būtini tvarkant kapus.

"Būdavo labai patogu. Nereikėdavo nieko tempti savo. Pasiimdavai, sutvarkydavai kapelį ir grąžindavai", – prisiminė moteris.

Tačiau laikui bėgant įrankių mažėjo, kol kartą atvažiavusi moteris nieko neberado. Net kibiro.

"Klausiau darbuotojos: kur viskas dingo? Ji paaiškino, kad išvogta", – tvirtino Birutė.

Moteris įsitikinusi, kad ir šiais laikais žmonės naudotųsi įrankiais kapinėse, kad ir už simbolinį mokestį, tačiau abejojo, ar jų vėl kas nors nepasisavintų.

"Mano giminaičių yra palaidota ir vieno kaimelio, esančio Telšių rajone, kapinėse. Ten visas inventorius tebėra. Kai yra maža bendruomenė, gal lengviau sužiūrėti, kad įrankiai nedingtų", – svarstė klaipėdietė.

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė tvirtino, kad pastaruoju metu pasiūlymų dėl įrankių iš kapinių lankytojų nesulaukta.

"Problemos tikrai nėra. Aplink abejas kapines yra daug privačių paslaugų teikėjų. Jie paskolina laistytuvų, degtukų ar kastuvėlių, jei reikia – ir patys kapus sutvarko", – teigė vedėja.

Be to, anot Z.Stankienės, dauguma žmonių įrankių atsiveža patys. Jei reikia iš esmės sutvarkyti kapavietę, prie jos galima privažiuoti automobiliu.

"Nedidelius grėbliukus, purentuvus žmonės pasilieka prie kapo. Paslepia augaluose. Tais įrankiais naudojasi ir jų kaimynai. Matyt, susitaria. Jei įrankiai padėti tvarkingai, tikrai neimame. Surenkame, jei pastarieji mėtosi blaškomi vėjo", – komentavo vadėja.

Z.Stankienė atkreipė dėmesį, jog savivaldybė nėra verslo įmonė ir nuomoti įrankių, kad ir už simbolinį mokestį, negalėtų.