Pirmosios lysvėse užderėjusios braškės daugeliui pirkėjų – vis dar delikatesas. Nors šiuo kvapniu skanėstu uostamiesčio prekyvietėse prekiaujama ne pirmą dieną, jų kaina anaiptol negundo plačiai atverti pinigines.

Senojoje turgavietėje už kilogramą braškių vakar mažiausiai buvo prašoma 7,5, daugiausiai – 18 litų. Tradiciškai pigiausios uogos – atgabentos iš kaimyninės Lenkijos. Kilogramą jų buvo galima įsigyti vidutiniškai už 8–9 litus.

Už tokį pat kiekį Kretingos rajone išaugintų braškių buvo prašoma 16 arba 18 litų. Kaip įmanydami savo prekę gyrę prekiautojai paaiškino, jog kaina svyruoja priklausomai nuo veislės.

Ties vienu prekystaliu net susigrupavo būrelis pirkėjų – apsisprendusieji skaičiavo litus, kiti teiravosi, ar uogos tikrai gardžios.

Kiek pigiau – po 12 litų – už savo ūkyje išaugintų braškių kilogramą prašė iš Klemiškių atvykęs Arūnas. Pašnekovo teigimu, pirmosiomis raudonšonėmis jo šeimyna pradėjo mėgautis prieš dešimtį dienų.

Kiek pigiau nei konkurentai lietuviškas braškes pardavinėjęs vyriškis buvo įsitikinęs, kad netruks jas išparduoti.

Kilogramą lenkiškų braškių po 9 litus siūliusi Regina patikino prekyba nesiskundžianti.

„Anksčiau žmonės nelabai norėdavo lenkiškų braškių, o dabar jau daug kas nebekreipia į tai dėmesio. Koks čia skirtumas? Tik per “rubežių„ pervežtos. O kaina – žymiai mažesnė“, – kalbėjo moteris.

Turgavietėse jau pasirodė ir pirmosios trešnės – kaip skelbė prekiautojai, atgabentos iš Lenkijos bei Turkijos. Pirmųjų kaina už kilogramą svyravo nuo 7,5 iki 9 litų, tuo tarpu už turkiškąsias buvo prašoma 14 litų.

Lenkiškomis trešnėmis susigundžiusi medicinos centro „Lorna“ vadovė Loreta Bosienė neneigė, jog mieliau pirktų Lietuvoje užderėjusias uogas. „Ką darysi, kol kas kitų nėra“, – kalbėjo moteris.

Kita vertus, tai, kas „lietuviška“, anot pašnekovės, nebūtinai reiškia puikią reputaciją. „Juk į augintojų sąžinę neįlįsi“, – šyptelėjo L.Bosienė.