- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lygiai prieš 80 metų sovietų vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai palietė visas etnines grupes, tarp jų – ir žydus. Apie šią dar ne itin plačiai ištyrinėtą ir mažai visuomenei žinomą tremčių istorijos dalį šiandien savo paskaitoje Klaipėdos tautinių kultūrų centre klaipėdiečius kviečia išgirsti kultūros istorikė Violeta Davoliūtė.
Etninis kriterijus nerūpėjo
Vilniaus universiteto profesorė V.Davoliūtė, tyrinėjanti XX a. istorines traumas, skaitys paskaitą „Ištrinta atmintis: 1940–1941 m. žydai tremtiniai“.
Jos atliktas tyrimas bandys grąžinti Lietuvos žydų tremties išgyvenimus į tų birželio dienų atmintį, kai per pirmąją sovietinę okupaciją iš Lietuvos ištremta apie 17 tūkst. gyventojų, kurių didelė dalis neišgyveno nė pirmos žiemos.
1941 m. birželį tremti ir lietuviai, ir žydai, ir lenkai. Mokslininkės teigimu, sovietai nesivadovavo etniniu kriterijumi – jie norėjo atsikratyti „socialiai pavojingų elementų“, „klasinių priešų“ ir išvežė pirmiausia visuomenės elito narius.
1941 m. Lietuvos piliečiai žydai sudarė maždaug 9 proc. represuotųjų (apie 3 tūkst. žmonių), o bendroje Lietuvos gyventojų populiacijoje jų buvo 8,3 proc.
Šeima: Vera Rozental Donec su tėvu Leibu Rozentaliu. XX a. 6 dešimtmetis. Igarka, Krasnojarsko kraštas. (jmuseum.lt nuotr.)
Anot istorikės, Sąjūdžio metais suformuotas tremčių naratyvas turėjo etnocentriškumo elementų, nors, kaip matyti iš statistikos, pirmosios sovietų okupacijos trėmimus Lietuvoje patyrė ne tik lietuviai.
Kodėl reikia kalbėti?
Tremčių ir Holokausto 80-ųjų metinių sukakčiai paminėti renginį Klaipėdoje inicijavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Levas Todesas.
Kai piliečio sąvoka pakeičiama tautine, tai bet kuriai valstybei pavojinga.
Jis tikino, kad šios dvi datos labai artimos ne tik savo tragizmu, bet iš dalies – ir jų iškraipymu.
„Pirmieji sovietiniai trėmimai pernelyg sulietuvinti ir sukatalikinti, nors buvo tremiamos ir kitos tautos. Aišku, po karo buvo išvežami tik lietuviai, nes kitų tautų buvo mažai likę arba visai nebelikę. Ir tas naratyvas, kad dvi tautos – rusai ir žydai – trėmė lietuvius, o vienintelė auka buvo lietuviai, yra neteisingas. Iš tikrųjų per pirmąjį trėmimą procentiškai lietuvių buvo ištremta mažiau nei tautinių mažumų“, – sakė D.L.Todesas.
Daumantas Levas Todesas / Redakcijos archyvo nuotr.
Anot jo, apie tai reikia kalbėti, nes šios nuostatos laikomasi valstybės lygiu.
Litvakų bendruomenės atstovas pateikė pavyzdį – „Misijos Sibiras“ metu būdavo ieškoma tik lietuvių tremtinių kapų, o tai, pasak jo, yra neteisinga.
„Kai piliečio sąvoka pakeičiama tautine, tai bet kuriai valstybei pavojinga. Apie tai reikia kalbėti, ir mes turime pakeisti šią nuostatą, kuri yra labai patogi radikalams ir ne tik radikalams, bet ir tiems, kurie niekaip kitaip nesugeba deklaruoti savo meilės Lietuvai“, – teigė D.L.Todesas.
Apie Holokaustą esą taip pat reikia kalbėti, nes tai taip pat labai skaudu.
Pasak pašnekovo, ypač žeidžia prieš kelias dienas priimtas Seimo nutarimas, kuriame praleistas vienas sakinys: „naikinant žydus, aktyviai dalyvavo ir lietuvių nacionalistai“.
„Šios frazės nebuvimas sukuria tam tikrą naratyvą, kad lietuviai nieko bendra neturėjo su žydų naikinimu. O tai yra netiesa. Visa tai vėl susiveda į pokaryje Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitete nuskambėjusią frazę, kad Holokaustas buvo atsakas į prieš tai vykdytus trėmimus“, – dėstė D.L.Todesas.
Paroda: Klaipėdos tautinių kultūrų centre šiandien bus atidaryta paroda „Daugiatautė 1941 metų tremtis“, kurios autoriai – Žilvinas Bieliauskas ir D.L.Todesas. (Astos Dykovienės nuotr.)
Išsaugota Lietuvos garbė
Anot pašnekovo, šis požiūris gajus jau daug metų ir su Lietuvos nepriklausomybe buvo atkurtas.
„Formuojama nuostata, kad Holokaustas buvo neadekvatus ir neproporcingas atsakymas į kažkieno prieš tai įvykdytus blogus veiksmus. Bet jei ir toliau šito laikysimės, užaugs dar penkios kartos, kurios bus įsitikinusios, kad „dantis už dantį“ buvo teisingiausias sprendimas. Tik klausimas, kas kam daugiau tų dantų išlups“, – šaržavo Litvakų bendruomenės narys.
D.L.Todeso teigimu, vien kančios prisiminimas neatneš jokių rezultatų.
Esą kiekvienas turime savų nuoskaudų, bet tam, kad atsirastų empatija, svarbu, jog žmonės sužinotų, kaip „mes visi gyvenome, o ne kaip mes mirėme“.
Kalbėdamas apie Antrojo pasaulinio karo įvykius, D.L.Todesas tuometę Lietuvos visuomenę suskirstė į keturias simbolines grupes.
„Pirmoje grupėje, skaudžiausioje man, yra aukos, antroje – žudikai, trečioje grupėje būtų liudininkai, kurie galbūt iš to gavo kažkokią naudą, ir ketvirtai priklauso žmonės, kurie išgelbėjo Lietuvos garbę, – tai gelbėtojai. Dabar dedu daug pastangų, kad jų vardais būtų pavadintos miestų ir miestelių gatvės, kad sukurtume naratyvą, jog tie žmonės ne tik vykdė 10 Dievo įsakymų, bet ir 1938 m. LR Konstituciją“, – reziumavo D.L.Todesas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis8
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų15
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai10
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...