- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nelieka Lietuvos žvejybos laivyno: dalis laivų supjaustyti į metalo laužą arba tai rengiamasi daryti. Kita dalis žvejybos įmonių ir laivų tampa latvių ir estų nuosavybe. Žvejai sako, kad taip vyksta ne iš gero gyvenimo, praneša LNK.
Kone 30 metų Baltijos jūroje žvejojantis klaipėdietis aprimus vėjui ir toliau su kolegomis plaukė į jūrą žvejoti. Vyrai gaudo strimeles.
„Visą mūsų žuvį superka firma iš Estijos. Visą, visas strimeles. Mašina važiuoja iš Estijos praktiškai kiekvieną dieną, kada mes žvejojame, ir visą žuvį perka estai“, – pasakojo žvejys Jurij Piniagin.
Jis tikino, kad lietuviai strimelių iš jo neperka: „Nereikia. Aš atvešiu toną žuvies ir neparduosiu čia. Perdirbimo įmonių, suinteresuotų apdirbti strimeles, Lietuvoje nėra“.
Žvejys neslėpė: įmonę pardavė estams ir džiaugėsi su įgula dabar bent turintis darbo. Klaipėdietis – ne vienintelis žvejys, verslą patikėjęs kaimynams prie Baltijos jūros.
Galiu pasakyti, kad latviai ir estai aštuonis laivus iš lietuvių nupirko.
„Nelabai afišuoja, bet galiu pasakyti, kad latviai ir estai aštuonis laivus iš lietuvių nupirko“, – sakė Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Kad toks žvejybinių laivų likimas, klaipėdiečiams graudu.
Dalis Baltijoje žūklavusių laivų jau virto metalo laužu arba greitai bus supjaustyti. Žvejai tikino, kad taip vyksta ne iš gero gyvenimo – menkių žūklės draudimas varo į bankrotą, o jis tęsiasi jau trejus metus. Menkių žūklė uždrausta atsižvelgiant į mokslininkų įspėjimus, nes šių žuvų drastiškai mažėja ir padėtis esą negerėja.
V. Matučio nuotr.
„Kada bus laisvai gaudoma menkė, niekas nežino. Manau, kad dar kokius porą metų tai tikrai bus draudžiama. Reiškia, visas žvejybos verslas eis ant baltos žuvies – šprotų, strimelių. Daugiau beveik nieko ir nelieka“, – teigė J. Piniagin.
Žvejams galima tik menkių priegauda, žvejojant kitų rūšių žuvis. Užpernai žvejai verslininkai galėjo sugauti 113 tonų menkių, šiemet – tik 33 tonas.
„Buvo sudarytos tokios sąlygos, kad jeigu žvejas pagauna nors vieną menkę, turi įrašyti į žurnalą ir paskui atsiskaityti. Priegauda buvo leidžiama iki 10 proc., o jeigu žvejys viršys nors viena menke, žvejyba tam rajone jau stabdoma“, – kalbėjo A. Bargaila.
Niekas nežino, kaip gyvensim.
Žvejai skundėsi, kad ir strimelių arba dar vadinamų Baltijos jūros silkių kvotos kasmet mažėja. Tai irgi daroma remiantis mokslininkų rekomendacijomis. Šie tikino, kad strimelių išteklių yra mažiau, nei turėtų būti.
„Praeitais metais buvo 20 proc. Ir kitais metais, sakė, strimelių kvota bus sumažinta 30 proc. Niekas nežino, kaip gyvensim“, – sakė J. Piniagin.
Europos Komisija sutarė, kad strimelių ir šprotų kitąmet žvejai galės sugauti 12 proc. daugiau, bet verslinė menkių bei lašišų žūklė bus draudžiama. Mėgėjiška lašišų žvejyba bus leidžiama visus metus, tačiau griežtai laikantis taisyklių, kurios žvejui per dieną leidžia sugauti vieną įveistą lašišą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...