Lietuvos žvejybos laivynas – pasmerktas žlugti: žvejai nebežino, kaip reikės gyventi

  • Teksto dydis:

Nelieka Lietuvos žvejybos laivyno: dalis laivų supjaustyti į metalo laužą arba tai rengiamasi daryti. Kita dalis žvejybos įmonių ir laivų tampa latvių ir estų nuosavybe. Žvejai sako, kad taip vyksta ne iš gero gyvenimo, praneša LNK.

Kone 30 metų Baltijos jūroje žvejojantis klaipėdietis aprimus vėjui ir toliau su kolegomis plaukė į jūrą žvejoti. Vyrai gaudo strimeles.

„Visą mūsų žuvį superka firma iš Estijos. Visą, visas strimeles. Mašina važiuoja iš Estijos praktiškai kiekvieną dieną, kada mes žvejojame, ir visą žuvį perka estai“, – pasakojo žvejys Jurij Piniagin.

Jis tikino, kad lietuviai strimelių iš jo neperka: „Nereikia. Aš atvešiu toną žuvies ir neparduosiu čia. Perdirbimo įmonių, suinteresuotų apdirbti strimeles, Lietuvoje nėra“.

Žvejys neslėpė: įmonę pardavė estams ir džiaugėsi su įgula dabar bent turintis darbo. Klaipėdietis – ne vienintelis žvejys, verslą patikėjęs kaimynams prie Baltijos jūros.

Galiu pasakyti, kad latviai ir estai aštuonis laivus iš lietuvių nupirko.

„Nelabai afišuoja, bet galiu pasakyti, kad latviai ir estai aštuonis laivus iš lietuvių nupirko“, – sakė Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Kad toks žvejybinių laivų likimas, klaipėdiečiams graudu.

Dalis Baltijoje žūklavusių laivų jau virto metalo laužu arba greitai bus supjaustyti. Žvejai tikino, kad taip vyksta ne iš gero gyvenimo – menkių žūklės draudimas varo į bankrotą, o jis tęsiasi jau trejus metus. Menkių žūklė uždrausta atsižvelgiant į mokslininkų įspėjimus, nes šių žuvų drastiškai mažėja ir padėtis esą negerėja.

V. Matučio nuotr.

„Kada bus laisvai gaudoma menkė, niekas nežino. Manau, kad dar kokius porą metų tai tikrai bus draudžiama. Reiškia, visas žvejybos verslas eis ant baltos žuvies – šprotų, strimelių. Daugiau beveik nieko ir nelieka“, – teigė J. Piniagin.

Žvejams galima tik menkių priegauda, žvejojant kitų rūšių žuvis. Užpernai žvejai verslininkai galėjo sugauti 113 tonų menkių, šiemet – tik 33 tonas.

„Buvo sudarytos tokios sąlygos, kad jeigu žvejas pagauna nors vieną menkę, turi įrašyti į žurnalą ir paskui atsiskaityti. Priegauda buvo leidžiama iki 10 proc., o jeigu žvejys viršys nors viena menke, žvejyba tam rajone jau stabdoma“, – kalbėjo A. Bargaila.

Niekas nežino, kaip gyvensim.

Žvejai skundėsi, kad ir strimelių arba dar vadinamų Baltijos jūros silkių kvotos kasmet mažėja. Tai irgi daroma remiantis mokslininkų rekomendacijomis. Šie tikino, kad strimelių išteklių yra mažiau, nei turėtų būti.

„Praeitais metais buvo 20 proc. Ir kitais metais, sakė, strimelių kvota bus sumažinta 30 proc. Niekas nežino, kaip gyvensim“, – sakė J. Piniagin.

Europos Komisija sutarė, kad strimelių ir šprotų kitąmet žvejai galės sugauti 12 proc. daugiau, bet verslinė menkių bei lašišų žūklė bus draudžiama. Mėgėjiška lašišų žvejyba bus leidžiama visus metus, tačiau griežtai laikantis taisyklių, kurios žvejui per dieną leidžia sugauti vieną įveistą lašišą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žvejys

Žvejys  portretas
Jei jau taip mažina kvotas, kodėl tiem žvejams mėgėjams nesumažina, kodėl jie gali gaudyti lašišas visus metus jei tai tegul uždraudžia visiems ir bus ramybė

To asilams

To asilams portretas
Kaip tai prie ko? Paminklas pramoniniam žvejui atsakingam už žuvu genocida:)

asilams

asilams portretas
Prie ko čia paminklas, lopai jūs...
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių