Posėdyje – sukrečiantys skaičiai
Prieš dvejus metus, kai visuomenė buvo pratinama prie minties, kad reikia sujungti tris dideles pajūrio gydymo įstaigas – tuometę Klaipėdos universitetinę ligoninę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines – buvo teigiama, kad tam pinigų (per 40 mln. eurų) skirs Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Esą po sujungimo visiems bus tik geriau – ir medikams, ir pacientams, kurių regione yra iki pusės milijono.
Tačiau po įstaigų sujungimo nuo 2023 m. sausio naujosios ligoninės situacija visomis prasmėmis nuolat tik blogėja.
Nebesant kur trauktis, nes įstaiga dabar pavaldi SAM, sušauktas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis, per kurį naujosios ligoninės vadovas Audrius Šimaitis perskaitė pranešimą „Klaipėdos universiteto ligoninė – quo vadis“ (liet. kur eini – A. D.)?
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas, pabrėžęs, kad įstaigų sujungimas buvo svarbus žingsnis visai Lietuvai, priminė, jog šiuo metu yra antrasis ligoninių reorganizacijos etapas.
Posėdyje A. Šimaitis kalbėjo, kad besidubliuojantys padaliniai bus jungiami į vieną kliniką, kad paslaugų plėtra auga, kad pavyko pritraukti profesionalų iš visos Lietuvos.
Esą vietoj išeinančių iš įstaigos medikų pritraukiami nauji ir šiuo metu yra žodiniai susitarimai su 45 medikais, kuriuos ketinama įdarbinti per artimiausius du tris mėnesius.
Galiausiai priartėta prie pagrindinės problemos – pinigų.
Paaiškėjo, kad per mėnesį naujam dariniui išlaikyti reikia apie 9 mln. eurų.
2022 m. pabaigoje KUL ir Jūrininkų ligoninės banko sąskaitose buvo 21,5 mln. eurų.
A. Šimaičio teigimu, 2023 m. oficialiai KUL deficitas buvo 12,4 mln. eurų, tačiau pripažįstama, kad realus deficitas siekia daug didesnę sumą.
Realus kiekvieno mėnesio trūkumas buvęs 2,2 mln. eurų.
„Šiuo metu, kokia yra reali situacija, jūs gerai žinote, tai yra pusmečio deficitas – 18 mln., o tiesioginiai įsiskolinimai tiekėjams yra 5,8 mln. eurų. Dabar mes turime labai konkretų atsigavimo planą, aišku, mes tą planą deriname su ministerija, jis dar nėra patvirtintas“, – posėdyje nuotoliu prisijungęs kalbėjo A. Šimaitis.
Šarūnas Vaitkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Didelė nemokumo rizika
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje A. Šimaitis teigė, kad iš 34 administracinių padalinių liks 25 ir vietoj 207 vadovaujančių darbuotojų bus 111, kad planuojama įvesti vadybininko administratoriaus pareigybę, ji bus kiekvienoje klinikoje.
Ir tam reikės apie 2 mln. eurų, esą reikės ir laiko, kol bus matomas efektas.
„Birželio–rugsėjo mėnesiais planuojame pajamų kritimą apie 10 proc. dėl sezoniškumo, kurį čia visi patiriame. Dėl reorganizacijos išeina iki 10 proc. žmonių“, – pripažino A. Šimaitis.
KUL vadovas teigė, kad netolygumus tarp atlyginimų atskiruose padaliniuose pašalino, bet algų sulyginimas dar nebaigtas ir tam iki rugsėjo reikės 2 mln. eurų, o metams – per 4 mln. eurų.
A. Šimaitis pripažino, jog padaryti taip, kad už tą patį darbą visi gautų vienodą algą, neturi pinigų, be to, tam reikia apie pustrečių metų pereinamojo laikotarpio, o visam išlyginimui reikėtų apie 16 mln. eurų.
Išeitinėms būtina suma – apie 2,69 mln. eurų (šiuos pinigus pažadėjo skirti ministerija).
Dar beveik 12 mln. reikia, jog finansuotų klinikų sujungimą ir įsigytų įrangos, kad galėtų teikti tinkamas paslaugas.
KUL vadovas teigė, kad buvo atliktas ligoninės auditas ir nustatyta, jog yra didelė rizika, kad metų pradžioje įstaiga gali būti nemoki.
Teoriškai išlieka atlyginimų neišmokėjimo rizika per artimiausius šešis mėnesius.
O bendras deficitas, tai yra ligoninės skola iki 2030 m., gali siekti iki 50 mln. eurų.
STT negavo dokumentų?
SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė posėdyje palygino situaciją Lietuvoje 2022 m. sausio ir 2024 m. gegužės laikotarpiu.
Tuo metu šalyje vidutiniškai ketvirtadaliu augo slaugytojų ir administracijos atlyginimas, KUL gydytojų ir slaugytojų algos per tą patį laiką kilo apie 50 proc., administracijos darbuotojų atlyginimai – 68 proc.
Pasak J. Grebenkovienės, buvo atliktas modeliavimas, siekiant sužinoti, kiek būtų sutaupyta, jei KUL atlyginimai būtų tokie kaip Klaipėdos respublikinėje ligoninėje.
Labai neramu, kad šita pavyzdinė ligoninė bus sužlugdyta.
Paaiškėjo, kad KUL per metus tuomet liktų papildomai 14 mln. eurų, tad teoriškai įstaiga būtų pelninga.
Būtent dėl stipriai padidintų KUL administracijos atlyginimų ministerija kreipėsi į STT, kad išsiaiškintų, ar šis pakėlimas yra teisėtas.
Bet tyrimas buvo nutrauktas, esą tyrėjai negalėjo jo deramai atlikti dėl informacijos trūkumo.
„Tyrimo metu STT kreipėsi į ministeriją ir ragino pasikalbėti su ligoninės vadovybe, kad būtų užtikrintas reikiamų duomenų ir informacijos teikimas, bet pagal tyrimo rezultatus matome, kad tas nebuvo padaryta“, – patvirtino J. Grebenkovienė, pridūrusi, jog nuo balandžio neturi grįžtamojo ryšio su ligonine.
Esą dabar SAM turėtų kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau tai finansinės KUL situacijos nepagerintų.
Merai reikalauja atsakymų
Prieš metus Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus SAM įspėjo, kad sujungtos ligoninės finansinė dinamika blogėja ir veikiausiai blogės (taip ir atsitiko), nes, pasak mero, reorganizacijos išlaidoms lėšų nebuvo skirta.
A. Vaitkaus teigimu, iš to, ką jis išgirdo Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, išvados yra labai liūdnos, ir ne tik jam vienam.
„Labai nerimą kelia mūsų Reabilitacinė ligoninė, kuri visą nepriklausomybės laikotarpį buvo pavyzdys ir geriausia ligoninė, savo paslaugas teikianti visai Lietuvai. Šiandien ji kartu skęsta su „Titaniku“ (buvusiomis Klaipėdos universitetine ir Jūrininkų ligoninėmis – A. D.). Įstaigą palieka geriausi specialistai, nežinau, dėl kokių priežasčių. Iš tiesų problema yra didelė. Labai neramu, kad šita pavyzdinė ligoninė bus sužlugdyta, nes ji visada buvo pelninga“, – Seimo komiteto posėdyje nuogąstavimus išsakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Posėdyje vėl pradėta narplioti ligoninių sujungimo istorija, nukrypstant nuo esmės, nes dar 2022 m. lapkritį Seimo narių ir sveikatos apsaugos ministro pažadėto sujungtų ligoninių veiklos plano ligi šiol nėra.
„Plano nėra, yra netvarka. Todėl kas kaip nori, tas taip gyvena ir veikia. Toks įspūdis po trijų didelių regiono ligoninių sujungimo. Bent jau man akivaizdu, kad ministerija visiškai nepriartėjo prie ligoninės problemų sprendimo. Viskas buvo palikta savieigai. Dabar ieškoma kaltų tarp buvusių ir esamų vadovų, tačiau turbūt pirmiausia patiems (SAM – A. D.) reikia pasižiūrėti į veidrodį“, – kalbėjo Klaipėdos meras A. Vaitkus.
Uostamiesčio vadovas pabrėžė, kad pagaliau turi atsirasti planas, kaip bus suvaldyta situacija sujungtose ligoninėse, kada tai įvyks ir už kokias lėšas.
Arvydas Vaitkus / Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.
Tai, pasak A. Vaitkaus, turi padaryti SAM, nes sujungtoji ligoninė yra ministerijos pavaldume.
„Šiuo klausimu raštą, skirtą aukščiausiai valdžiai, pasirašėme septyni regiono merai. Jame iškeltas vienintelis reikalavimas – gelbėti ligoninę nuo milžiniško finansinio nuostolio. Jei pradės plaukti ieškiniai iš įvairių institucijų, kurios turi finansinius santykius su ligonine, bus patirtas baisus fiasko. Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje taip ir neišgirdome konkrečių atsakymų, kada bus tas planas ir kokiomis priemonėmis bus gesinama problema, apie kurią ministeriją įspėjau dar pernai birželį. Kodėl nebuvo reaguota laiku?“ – klausė A. Vaitkus.
Naujausi komentarai