Ėda pats save

Pasak gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" vadovės Simonos Šakinytės, šuo yra socialus gyvūnas, tad jo paskirtis nėra sėdėti vienoje vietoje. Keturkojams svarbiausias dalykas – žmogaus dėmesys.

Pastebima, kad voljeruose laikomi šunys dažnai apleidžiami. Šeimininkai kartais net nežino, ar šuo kuo nors sirgo. Be to, nuolatos laikant gyvūną vienoje vietoje pamažu pažeidžiama jo psichika, jis pradeda bijoti žmonių, gali tapti irzlus ar piktas.

"Jeigu gyvūnas yra labai stabilios psichikos, turbūt jam niekas nieko nepažeis. Turime 15-os metų šunį, kuris nė vieną dieną nė sekundės nebuvo paleistas nuo grandinės, bet yra nuostabus, jam tai nepakenkė. Iš to paties kiemo kitam šuniui, kuris yra jautresnis, padaryta labai didelė žala. Net ir dabar, prilietus jo nugarą ar galinę leteną, išsigąsta, urzgia. Turime ir vieną tragiškai traumuotą šunį, kuris pats save ėda", – pasakojo S.Šakinytė.

Simona Šakinytė. Vytauto Petriko nuotr.

Pasekmė – agresija

S.Šakinytė patarė pabandyti įsivaizduoti save, sėdintį metų metus tame pačiame kambaryje, matantį vieną ir tą patį vaizdą pro langą.

"Gyvūnui prasideda vidinis irzulys, jis pradeda agresyviai reaguoti į aplinką. Manau, kad tik taip "gaminami" agresyvūs gyvūnai. Tada būna atvejų, kai nusitraukia nuo grandinės ir ką nors užpuola", – kalbėjo pašnekovė.

Veterinarai, pas kuriuos atvežami šunys, pastebi ir iškart gali pasakyti, ar šuo buvo pririštas grandine. Tai atpažįstama tiek iš gyvūno elgsenos, tiek iš ligų.

"Šeimininkai, kurie laiko savo šunis prirakinę grandinėmis, kartais net nepastebi lūžusių letenų. Esame turėję ne vieną šunį, kuris atvyko į prieglaudą truputį raišas. Paklausus šeimininko kodėl, pasakė, kad toks buvo visą gyvenimą ir į tai nereikėtų kreipti dėmesio. Bet padarius tyrimus paaiškėjo, kad gyvūnui anksčiau buvo lūžusi koja ir nelygiai sugijo", – sakė S.Šakinytė.

Šuniui reikia žmogaus.

Situacija pamažu keičiasi

Anot "Linksmųjų pėdučių" vadovės, situacija miestuose sparčiai keičiasi, tačiau kaimuose – ne. Ne visi supranta, kad keturkoju būtina rūpintis.

Taip pat pastebima, kad vis daugiau žmonių kreipiasi į prieglaudą, norėdami sulaukti patarimų, ką daryti kaime mirus žmogui ir norint pasiimti su juo gyvenusį šunį.

Daugeliui vis dar atrodo, kad prie grandinės pripratusio šuns neišmokys gyventi bute, bet tai – netiesa.

"Šuniui reikia žmogaus. Tai absoliučiai žmogaus sutvertas gyvūnas. Žmonės dažniausiai sako, kad butuose šunys kankinami, jiems reikia erdvės. Tačiau aš nežinau, ar yra bent vienas voljeras, didesnis už bet kokį mažą butą. Nėra. Šuniui namie nereikia vietos, jam reikia vietos lauke išsilakstyti, o namie jie miega", – kalbėjo gyvūnų prieglaudos vadovė.

Įstatymai nedraudžia

Laikyti šunis pririštus prie grandinės arba voljere Lietuvoje bent kol kas nėra uždrausta. Tai tvirtina Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas "Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo patvirtinimo".

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Klaipėdos teritorijoje šunys turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos. Voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi gyvūnai negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.