Liudijimas – po 30 metų

Aikštėje, kur dėl protesto save padegė vaikinas, buvo daug žmonių, jie puolė gesinti liepsnos. J.Palachas kankinosi tris dienas, jis nebuvo praradęs sąmonės ir medikams aiškino, kad bandė ne nusižudyti, o įvykdė panašią į Vietnamo budistų praktikuojamą protesto akciją. Jis tikino, kad laiškuose aprašyta protestuotojų grupė iš tikrųjų egzistuoja, tačiau jos narių siaubingus skausmus kenčiantis vaikinas neišdavė.

Pažadino Europą

Laiškuose J.Palachas rašė, kad grupės savanoriai pasiryžę susideginti kas penkias dienas, jei visuomenė nesukrus.

Čekoslovakijos ir daugybės kitų valstybių spauda paskelbė reportažus apie studento protesto akciją.

Jau po dienos Vaclovo aikštėje susirinko tūkstantinė minia, protestai tęsėsi kelias dienas. Jų metu žmonės dalijo atsišaukimus, skleidė žinią apie tai, kas čia nutiko. Dar po kelių dienų prasidėjo keturias dienas trukęs bado streikas.

O sausio 20 d. dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo eitynėse J.Palacho atminimui. Protestai plito visoje šalyje, pasaulio lyderiai išreiškė užuojautą dėl vaikino mirties. Vakarų Europos miestų (Romos, Milano, Florencijos, Vienos, Amsterdamo) studentai taip pat rengė procesijas J.Palachui atminti.

Vasarą atmosfera Čekoslovakijoje vėl ėmė kaisti, studento pavyzdžiu pasekė ir bandė pasidegti dar apie 10 žmonių, du jų žuvo.

Galima spėti, kad V.Vičiulis tikėjosi bent kiek panašios Lietuvos visuomenės reakcijos į jo poelgį, kaip čekų – į J.Palacho.

Žiūrėdama į nuotrauką, kurioje V.Vičiulis užfiksuotas drauge su dar maža dukrele, jo našlė svarstė, kad būdamas jautrus jos sutuoktinis sunkiai pakeltų nepriklausomoje Lietuvoje kylančius skandalus bei neteisybes.

Teisinga, švari, savo šaknis mylinti Lietuva buvo jo svajonė ir siekiamybė.

"Man labai apmaudu, kad jis nepamatė mūsų anūkės, galėjo ja pasidžiaugti, matyti, kokia protinga užaugo mudviejų dukra. Kita vertus, aš žinau, kad jis buvo pernelyg jautrus. Teisinga, švari, savo šaknis mylinti Lietuva buvo jo svajonė ir siekiamybė", – kalbėjo R.Vičiulienė.

Lydėjo mistiški ženklai

V.Vičiulio našlė būtų linkusi nuo politikos laikytis kuo toliau, o, vertindama sutuoktinio poelgį, supranta, kad jis buvo per daug jautrus.

Tik po daugelio metų R.Vičiulienė išgirdo iš dukros, kaip ją sukrėtė tėčio žūtis.

Pasirodo, žūties išvakarėse Vičiulių namuose buvo sugedęs televizorius, tada dar nedidelė jų dukra nuėjo pas kaimynę žiūrėti tuo metu labai populiaraus serialo "Vergė Izaura". 11-metė mergaitė labai jautriai sureagavo į siaubingus filme parodytus vaizdus, kai vieną pagrindinių serialo veikėjų gyvą trobelėje sudegino blogasis personažas.

Mergaitę taip sukrėtė šis vaizdas, kad namo ji parbėgo verkdama ir pasakojo tėvams, kaip jai buvo baisu. Tačiau tokia dukros emocija V.Vičiulio nesustabdė.

Prisimindama siaubingos sutuoktinio žūties išvakares, našlė pasakojo, kad jis prašė prižiūrėti butą. Tada tie žodžiai nuskambėjo grėsmingai, bet tikslių savo ketinimų vyras žmonai neatskleidė.

Kalbėdamas su savo mama telefonu, V.Vičiulis taip pat pasėjo jos širdyje nerimą.

Vėliau Zita Vičiulienė prisiminė, kad sūnus telefonu prašė, jei kas atsitiks, nieko nekaltinti. Jis paminėjęs, kad negalės atvažiuoti į kaimą padėti mamai darbuotis, turįs daug darbo, reikėsią kovoti už Lietuvą.

Po tokių žodžių mama suprato, kad gali atsitikti kažkas siaubingo ir paprašė Vytauto seserį su draugu skubiai važiuoti į Klaipėdą. Giminaičiai atvažiavo per vėlai, V.Vičiulis jau buvo įvykdęs savo planą.

Prisimindama siaubingiausias savo gyvenimo dienas, našlė vardija ne vieną mistinį įvykį, nutikusį būtent Vytauto susideginimo naktį. Tąnakt Vilniuje gyvenančios pusseserės namuose nukrito V.Vičiulio tapytas ir giminaitei padovanotas paveikslas.

Tą pačią naktį gero V.Vičiulio draugo namuose nutrūko jo dovanoto smuikelio styga.

Kartą, kai Vičiulių dukra tebebuvo mokinė, kažkuris bendramokslis rėžė, kad jos tėvas buvęs kvailys. Ramaus būdo mergaitė tada skėlė berniukui antausį ir išbėgo iš klasės. Daugiau dėl tėčio garbės jai neteko kovoti.