Mokslininkų grupė dar tebetiria vadinamąjį mamuto durklą, kurį praeiviai rado prie Olando Kepurės.

Aplinkosaugininkai paaiškino, kad dantis, vadinamas durklu, nėra iltis.

„Žinduolių dantys skirstomi į kandžius, iltis, kaplius, krūminius. Kadangi mamutų ir dramblių iltys yra kilusios iš kandžių, šie pakitę dantys vadinami durklais. Ilčių drambliai visiškai neturi. O štai šernų yra tikros padidėjusios iltys“, – sąvokas patikslino aplinkosaugininkai.

Mokslininkų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad mamutas, kurio durklo fragmentas buvo surastas ir datuotas, gyveno apytikriai prieš 29 tūkst. – 42 tūkst. metų.

Mamuto durklo fragmentas, sprendžiant iš bendrų radavietės aplinkos geologinių sąlygų, galėjo būti įtrauktas į ledyną ir transportuojamas jo pade, o tam tikru momentu, prieš pat stabilizuojantis ledyno slinkimui, buvo tiesiog įspraustas į apačioje slūgsančias nuosėdas.

Surastas mamuto durklo fragmentas byloja, kad prieš keliasdešimt tūkstančių metų, prieš prasidedant paskutiniam ledynmečiui, Baltijos jūros vietoje vyravo sausuma, čia buvo ganėtinai sausos ir šaltos klimatinės sąlygos, tad, kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje, jos buvo palankios gyventi mamutams.

Mamuto durklo fragmento absoliutaus amžiaus datavimo rezultatai verčia revizuoti ir kiek kitaip nei kad iki šiol interpretuoti Olando Kepurės klife atsidengiančių moreninių sluoksnių amžių, pagrindžiant jų formavimąsi paskutiniojo ledynmečio metu.