Automobilių saugojimo aikštelės savininkas, paklaustas apie neįprastus augintinius, nusijuokė ir prasitarė, kad triušiai – ne jo, o kaimynų. Iš tiesų jie gyvena už tvoros esančiame mašinų remonto dirbtuvių kieme, kur yra ir daugiau gyvūnų, tačiau į aikštelę atšuoliuoja pažaisti, nes čia – daugiau vietos.

Šis triušių auginimas beveik prilygsta natūralioms gyvenimo sąlygoms gamtoje, žinoma, kiek tai įmanoma mieste. Gyvūnai išlenda pro tvoros plyšius, nuklysta iki geležinkelio, o pajutę menkiausią pavojų vėl lekia į saugią automobilių saugojimo aikštelę, kur jų nepasiekia nei didesni šunys, nei nedraugiškai nusiteikę žmonės.

Viena maždaug dešimties metų mergaitė, vedžiojanti savo šuniuką, parodė gana gilų urvelį prie pat aikštelės tvoros. Mergytė visa žinančiu balsu paaiškino, jog tame urve yra mažų triušiukų, esą pati juos matė ir net vieną glostė. Tik štai jos šuniukui triušiukas nepatiko ir jis, regis, mažylį mirtinai grybštelėjo.

Bet kuriuo atveju triušiai čia kažkaip išgyvena, stebinantys pirmąkart į šį rajoną užklystančius vairuotojus ir džiuginantys vietinius vaikus.