Šiandien beveik išnyko senas jūreiviškas paprotys papuošti laivo pirmagalį įspūdinga figūra ar kitokiu nors simboliniu ženklu. Kadaise tai buvo savotiška laivo vizitinė kortelė.

Klaipėdos herbas jūrų keliuose

Sovietiniais laikais daugelio Klaipėdos uoste registruotų laivų „nosys“ būdavo arba be jokių pagražinimų, arba turėjo ant jos užlipdytą raudoną žvaigždę.

Po Nepriklausomybės paskelbimo ant Lietuvos jūrų laivininkystės motorlaivių nebeliko nei senų pavadinimų, nei žvaigždžių. Vienam iš tokių laivų, pervadinto pirmojo Lietuvos jūrų kapitono Liudviko Stulpino vardu, tuo metu vadovavo romantiškasis jūrų kapitonas Eimutis Astikas – jūrinių tradicijų žinovas ir gerbėjas. Laivą remontuojant Rygoje, jis, iš savo asmeninių lėšų pamaloninęs gamyklos darbininkus, užsakė jiems pagaminti Klaipėdos herbą pagal pateiktą brėžinį. Iš metalo pagamintas ir atitinkamomis spalvomis nudažytas reljefinis Klaipėdos herbas papuošė laivo „Kapitonas Stulpinas“ priekį. Tai buvo pirmas ir, regis, vienintelis atvejis Lietuvos jūrų laivyne, kai mūsų šalies laivas plaukė pasaulio jūromis pasipuošęs savo uostamiesčio herbu.

Kol laivui vadovavo E.Astikas, kiekvieną kartą po ilgesnės kelionės atvykus į bet kurį uostą, sūraus jūros vandens nublukintas herbas kapitono įsakymu būdavo iš naujo perdažomas.

Vėliau „Kapitonas Stulpinas“ buvo parduotas. Naujieji laivo šeimininkai Klaipėdos herbo, ko gero, nesugebėjo nulupti, nes E.Astiko nurodymu jis buvo privirintas „mirtinai“.

„Dar anais laikais, kai dirbau Klaipėdos uosto locmanu, pastebėjau, kad daugelio valstybių laivai plaukioja su savo šalies ar uostų herbais, – sakė E. Astikas. – Tai atgarsis iš tų senų laikų, kai burlaivių priekį puošdavo įspūdingos skulptūros ar kitokie pagražinimai“.

Galybės ir turtų demonstravimas

Nuo pat jūrų, ežerų ir upių laivininkystės pradžios užgimė paprotys įvairiais simboliais žymėti vandens transporto priemones.

Senovės egiptiečiai savo įspūdingų laivų, plaukiojusių po Nilą, pirmagalius puošdavo paukščių, kuriuos jie laikė šventaisiais, figūromis. Viduržemio jūra raižiusių finikiečių laivų priekyje dažniausiai būdavo vaizduojamas arklys – spartumo simbolis.

Senovės graikai ir romėnai savo laivų „vizitinėse kortelėse“ stengdavosi pabrėžti kovinius sugebėjimus, žiaurumą ir ateities vizijas.

Karingi ir negailestingi Skandinavijos vikingai savo ilgų ir siaurų karo laivų drakarų aukštai užriestose nosyse vaizdavo drakonų nasrus.

Tokios laivų atributikos pagrindinis tikslas buvo įbauginti priešą. Be to, tikėta, kad mistinių būtybių figūros apsaugos jūreivius nuo piktųjų dvasių. Plečiantis plaukiojimų geografijai ir prekybai jūrų keliais, puošnios ir didelės medinės skulptūros, kurios neretai sverdavo kelias tonas, turėjo liudyti apie laivo savininko turtus ir galybę. Kartais jos atspindėdavo ir laivo pavadinimą. Juk tada daugelis paprastų jūreivių nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, tad laivą atpažindavo pagal jo puošmenas laivo priekyje ar gale.

Laivo priekyje – gražios moterys

Beveik 400 metų, iki pat XX a. pradžios, gyvavo tradicija laivo priekį papuošti įvairiomis skulptūromis. Tai – vienas įdomesnių jūreivystės ypatumų, apipintas linksmomis ir mįslingomis istorijomis.

Nuostabiai gražios to laikmečio damos skulptūra puošė burlaivio „Bounty“ forštevenį. Tas laivas 1787 metais išplaukė į Taitį pargabenti duonmedžio sodinukų ir maištaujančios įgulos buvo sudegintas.

Kuriant filmą „Maištas „Bauntyje“, 1960 metais buvo pastatyta tiksli to laivo kopija, taip pat ir moters figūra. Naujasis „Bounty“ daugelį metų sėkmingai plaukiojo po pasaulį, suteikdamas progą pasigrožėti įspūdinga laivo puošmena. Tačiau kopiją ištiko originalo likimas – naujasis „Bounty“ 2012 metais nuskendo prie JAV krantų.
Pats griozdiškiausias ir sudėtingiausias laivo priekio pagražinimas neginčijamai priklausė metaliniam kliperiui „Bates Family“, pastatytam 1859 metais Anglijoje. Šio laivo priekyje portretiniu tikslumu buvo atvaizduota laivo savininko Edvardo Bates šeima. Tai neišgelbėjo kliperio nuo žūties. Audros metu jis užplaukė ant rifų ties Seiblo sala.

Anglų škuna „Welcome Home“ laivo priekyje turėjo grakščią moters koją. Tarp įvairiausių legendų, sklidusių apie tokį keistą forštevenio puošmeną, patikimiausia yra versija, jog škunos kapitonas įsakė tai padaryti savo žmonos, plaukiojusios kartu su juo, chirurginės operacijos, atliktos šiame laive, atminimui.

Tobulai atliktu darbu pasižymėjo trimituojantis angelas, kurį išdidžiai per visas pasaulio jūras ir audras pernešė legendinis kliperis „Flying Cloud“.

Grakščia moters figūra norvegų mokomojo burlaivio „Christian Radish“ priekyje, turėjo progos pasigrožėti klaipėdiečiai ir miesto svečiai, kai 2009 metais Klaipėdoje viešėjo didžiųjų burlaivių regatos dalyviai.

Jūreiviai ir uostų krovikai medinių skulptūrų atžvilgiu elgdavosi pagarbiai ir šiltai. Bet tai netrukdė jiems kartais pasijuokti iš savo medinių bičiulių, puošiančių laivo priekį. Ne kartą laivo kapitonas, išėjęs į denį paryčiais, nustebęs pamatydavo ištiestoje medinio angelo ar kokio šventojo rankose tuščią viskio butelį. Medinių laivo damų kaklus išdaigininkai neretai papuošdavo svogūnų, likusių po išgertuvių, karoliais.

Kiti laikai – kitos mados

Pakeitus medinius burlaivius metaliniais garlaiviais, priekinės laivų figūros išnyko. Ant aštrių tiesių garlaivio forštevenių nebuvo vietos pagražinimams.

Šarvuotis „Rodney“, pastatytas 1888 m., buvo paskutinis britų karinis laivas, kurio priekį puošė skulptūra. Visiškai jos karališkajame britų laivyne buvo panaikintos 1899 m. Kai kurie mažesnieji karo laivai priekio puošmenas išlaikė iki Pirmojo pasaulinio karo.

1912 m. pastatytas vokiečių keleivinis garlaivis „Imperator“ savo priekyje turėjo Vokietijos imperijos simbolį – didelį bronzinį erelį, laikantį savo naguose Žemės rutulį. Vokietijai pralaimėjus karą, naujasis savininkas pakeitė laivo pavadinimą ir nulupo nuo jo priekio erelį.

Laikui bėgant keitėsi laivų architektūra, praplatėjo priekinių špangautų išlenkimai. Tai sudarė palankias sąlygas sugrįžti prie laivų priekio pagražinimo. Iš pradžių tai buvo prekybinių firmų ženklai, miestų ir uostų, kuriuose registruoti laivai, herbai.

Laivų savininkas, pirmasis nusprendęs papuošti savo garlaivių priekį naujomis figūromis, buvo norvegas Fredas Olsenas (1857–1933). Jo laivai stebino originaliais pagražinimais. „Bagdad“ priekyje puikavosi nuostabi hurija, dvi žavios deivės puošė „Bosfor“ forštevenį, rūstus karžygys ėjo sargybą garlaivyje „Benkom“.

Šiandien tai vienur, tai kitur vis dar galima sutikti senus ir naujus laivus, kurių priekius puošia spalvoti piešiniai, nedideli metaliniai skydai su reljefinėmis figūromis. Tačiau vargu ar reikia tikėtis, kad atgims sena jūrinė tradicija – laivo priekį papuošti išraiškingomis skulptūromis.