Medžiams uostamiestyje – ir apsauga, ir vardai

Klaipėdoje yra vienas valstybės saugomas botaninis paminklas – Storoji liepa Minijos gatvės pradžioje ir penki savivaldybės saugotini medžiai.

Klaipėdos taryba nusprendė tiems penkiems medžiams, kurie dar 2006-ųjų vasarį paskelbti miesto saugomais botaninio paveldo objektais, suteikti pavadinimus ir nustatyti jų buferines apsaugos zonas.

To miesto paprašė Valstybės saugomų teritorijų tarnyba.

Todėl paprastajam ąžuolui (lot. Quercus robur), augančiam Herkaus Manto g. 37, suteiktas Plačiašakio ąžuolo pavadinimas.

Medžio apimtis – 3,4 m, lajos plotis – 24 m, aukštis – 21 m, amžius – apie 200 metų.

Dar vienas paprastasis ąžuolas, augantis I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, Herkaus Manto g. 25, gavo Bibliotekos ąžuolo pavadinimą.

Augalo kamieno apimtis – 3,15 m, lajos plotis – 23 m, aukštis – 18 m, amžius – apie 220 metų.

Tokio pat amžiaus ir aukščio, bet tik storesnis (apimtis – 3,55 m) ąžuolas, augantis šalia pastato Jaunystės g. 24, pavadintas Paupio ąžuolu.

O pats vyriausias jų gentainis (apie 240 metų amžiaus), augantis šalia paminklo "Kančia", S.Daukanto g. – I.Kanto gatvių skvere, gavo Skvero ąžuolo pavadinimą.

Na, o paprastasis uosis (lot. Fraxinus excelsior), augantis šalia pastato Jaunystės g. 22G, pavadintas Storuoju uosiu.

Jo apimtis didesnė nei saugotinų ąžuolų ir siekia 4,3 m, lajos plotis – 23 m, amžius – apie 220 metų.

Be to, šiems medžiams patvirtintos ir gamtos paveldo objektų teritorijos bei buferinės apsaugos zonos.

Kitaip tariant, medžiai turi savo teritorijas, su kuriomis jie funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai susiję.

Todėl aplink gamtos paveldo objektų teritorijas nustatomos apsaugos zonos, kurių tikslas – išsaugoti gamtos paveldo objektų aplinką, sumažinti neigiamą veiklos poveikį.

Iki šiol šiems botaniniams gamtos paveldo objektams nei teritorijos, nei buferinės apsaugos zonos nebuvo nustatytos.