Klaipėdiečiai jau kitąmet tikriausiai patys galės išsirinkti miesto vadovą. Tačiau nežinia, ar miestiečiai galės rinkti dabartinį uostamiesčio vadovą Rimantą Taraškevičių, kuris iki šiol slepia, ar dalyvaus tiesioginiuose mero rinkimuose.

Ėmėsi keisti Konstituciją

Seimas dar turi žengti kelis žingsnius, kad jau kitų metų pradžioje miestų ir rajonų merai būtų renkami tiesiogiai.

Šiuo metu Klaipėdos merą renka į miesto tarybą patekęs 31 politikas.

Parlamentarai priėmė Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo projektą, numatantį, kad savivaldos teisė būtų įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per merus.

Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, reikia, kad už tai balsuotų du trečdaliai parlamentarų.

„Tikiuosi, jau kitą savaitę parlamentarams bus pateikta balsuoti už Konstitucijos pataisas. Jei bus pritarta, reikės pakoreguoti kai kuriuos teisės aktus, kad jau kitais metais vykstančiuose rinkimuose žmonės merus galėtų rinkti tiesiogiai“, – teigė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Jo teigimu, pataisos galėtų būti priimtos per pavasario sesiją.

Tuomet liktų pusmetis žmonėms išaiškinti, kaip vyks tiesioginiai mero rinkimai.

Vyktų du turai

R.Palaičio nuomone, juos reikėtų organizuoti panašiai, kaip ir rinkimus į Seimą – vienmandatėse apygardose.

„Kai vyktų savivaldos rinkimai, rinkėjai turėtų pildyti du biuletenius. Viename būtų politinių partijų ir nepartinių žmonių, norinčių patekti į miesto tarybą, sąrašai, o kitame – į merus kandidatuojančių piliečių pavardės. Žmogus galėtų kandidatuoti ir į miesto tarybą, ir į mero postą, o pelnęs rinkėjų pasitikėjimą – užimti abi šias pareigas“, – galimą rinkimų scenarijų piešė R.Palaitis.

Paklaustas, ar į merus galėtų kandidatuoti ir nepartiniai žmonės, vidaus reikalų ministras atsakė teigiamai – Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad savivaldos valdyme turi teisę dalyvauti ir jokioms partijoms nepriklausantys žmonės.

„Žinoma, nepartiniai piliečiai, matyt, turėtų surinkti tam tikrą kiekį rinkėjų parašų, kad galėtų būti įvardijami kandidatais į merus. Jei nebus jokių sąlygų, sąraše galime turėti labai daug pavardžių“, – tikino R.Palaitis.

Paklaustas, ar yra suskaičiuota, kiek tiesioginiai merų rinkimai papildomai kainuotų valstybės biudžetui, ministras tikino, jog tokių skaičių neturi.

Tačiau jis neslėpė, kad papildomų išlaidų bus, nes reikėtų organizuoti antrą merų rinkimo turą, kuriame varžytųsi du daugiausia balsų surinkę kandidatai.

Ar vykdo, ar valdo?

Nors vis garsiau kalbama, jog bus priimtos Konstitucijos pataisos, leisiančios merus rinkti tiesiogiai, iki šiol nesutariama, kokių galių miesto vadovui suteikti.

Diskutuojama, ar jis turi būti atstovaujamoji, ar vykdomoji valdžia.

„Vidaus reikalų ministerija pristatė ne vieną variantą, virė diskusijos su Lietuvos savivaldybių asociacija, tačiau iki šiol dėl mero statuso nesusikalbama“, – teigė seimūnas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Evaldas Jurkevičius.

Jo teigimu, savivaldybių asociacija pageidauja, kad mero galios būtų tokios, kokios yra dabar – jis būtų miesto tarybos pirmininkas ir priklausytų atstovaujamai valdžiai.

„Tai reiškia, jog meras neturėtų tiesioginės atsakomybės už miesto reikalus. Todėl manau, kad jis turi priklausyti vykdomajai valdžiai. Jis turėtų kontroliuoti tarybą, vadovauti savivaldybės administracijai, būti atsakingas už svarbių sprendimų projektų rengimą. Miesto taryba pirmininką galėtų rinkti iš į ją patekusių politikų“, – svarstė E.Jurkevičius.

Jis įsitikinęs, jog dar tikrai įmanoma suspėti teisiškai pasirengti, kad kitais metais rinkėjai merus galėtų rinkti tiesiogiai.

Paklaustas, ar pats Klaipėdoje kandidatuotų į mero postą, E.Jurkevičius teigė apie tai dar negalvojęs.

„Žmonės politikus vertina pagal darbus. Kol įstatymas dėl tiesioginių merų rinkimų nepriimtas, nesiimsiu vertinti, kuris verčiausias būti miesto vadovu“, – taktiškai išsisuko E.Jurkevičius.

Direktorių – lauk

Miesto politikai vienareikšmiškai pasisakė už tai, jog Klaipėdos merą žmonės turi rinkti tiesiogiai.

Tačiau jie taip pat įsitikinę, kad tiesiogiai išrinktas miesto vadovas turi turėti galių nuveikti daug darbų, o ne tik būti tarybos pirmininku.

„Jei bus įteisinti tik tiesioginiai merų rinkimai, tai nieko neduos. Miesto vadovui reikia suteikti ir galių. Kandidatai, kurie pretenduos užimti mero postą, rinkėjams pristatys savo programas, žadės nuveikti daug darbų. Bet kaip įgyvendinti pažadus, jei nėra galių? Dabar meras yra tik miesto tarybos pirmininkas“, – aiškino Klaipėdos vadovas R.Taraškevičius.

Vienareikšmiai už tiesioginius mero rinkimus pasisakęs Liberalų sąjūdžio partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Artūras Šulcas taip pat teigė, kad žmonių išrinktam miesto vadovui turi būti suteikta kur kas daugiau galių.

„Dabar visos galios miestui valdyti yra sutelktos savivaldybės administracijos direktoriaus rankose. Manau, kad šį darbą turi dirbti tiesiogiai išrinktas meras, kuris dar būtų ir tarybos pirmininkas. Tokiu atveju reikėtų naikinti administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų pareigybę“, – įsitikinęs A.Šulcas.

Bijo nukristi į prarają

Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos frakcijos Klaipėdos taryboje seniūno Mariaus Usonio nuomone, tiesiogiai išrinktas meras turi būti vykdomoji valdžia.

Tuomet iš jo būtų galima pareikalauti atsakomybės už mieste vykstančius procesus.

„Dabar, kai meras yra tik miesto tarybos pirmininkas, o visa valdžia priklauso politikų paskirtam administracijos direktoriui, yra labai daug nesusikalbėjimų, tarp tarybos ir savivaldybės administracijos – praraja. Jei administracijai, o sykiu ir tarybai vadovautų žmonių pasitikėjimą pelnęs meras, būtų kur kas geriau“, – svarstė M.Usonis.

Socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Sigitas Dobilinskas samprotavo, jog tiesiogiai išrinktas miesto vadovas vis tiek turėtų likti atstovaujamojoje valdžioje – vadovauti miesto tarybai.

Savivaldybės administracijai turėtų diriguoti kitas žmogus.

„Jei meras taps vykdomąja valdžia ir ateis visai su kitais tikslais nei išrinktos tarybos dauguma, bus labai sunku dirbti“, – savo nuomonę dėl mero statuso gynė S.Dobilinskas.

Kalba apie E.Gentvilą

Nors kone visos miestą valdančios partijos pritaria tiesioginiams mero rinkimams, jos kol kas galimų savo kandidatų užimti svarbiausias pareigas Klaipėdoje neįvardija.

„Manau, kiekviena partija turės kandidatų, o ypač tokia žinoma partija kaip socialdemokratai“, – pavardžių neminėjo S.Dobilinskas.

M.Usonis taip pat teigė, jog tikrai turės kandidatų, galėsiančių dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose.

„Pavardžių tiek daug, kad vardydamas bijau kurią nors praleisti, ir žmonės gali įsižeisti“, – slaptumo priežastį atskleidė M.Usonis.

Šiek tiek konkretesnis buvo A.Šulcas.

„Jei vyktų tiesioginiai mero rinkimai, mes rastume, ką pasiūlyti. Visi kalba apie Eugenijų Gentvilą, kitus kandidatus“, – vieną pavardę atskleidė A.Šulcas.

R.Taraškevičius gudrauja

Didžiausią intrigą dėl mero posto kuria dabartinis miesto vadovas R.Taraškevičius.

Kovą sukaks dešimt metų, kai jis dirba Klaipėdos meru.

Paklaustas, ar 2011 metais stengsis dar kartą užimti mero postą, R.Taraškevičius atsakė juoku.

Pasiteiravus, ar tiesa, kad savo aplinkoje yra prasitaręs, jog ši mero kadencija jam paskutinė, R.Taraškevičius taip pat atsakė lakoniškai: „Neskubėkite manęs laidoti“.

„Jei neatsakiau į pirmą klausimą, kaip galiu atsakyti į antrąjį“, – išsisukinėjo R.Taraškevičius, paklaustas, kurie jo partijos kolegos galėtų dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose.

Neseniai dienraščio „Klaipėda“ prašymu uostamiesčio ateitį būrusi garsiausia Lietuvos ekstrasensė Vanda aiškiai pasakė, jog mieste bus kitas meras.

PAPILDYTA:

Visuomeninės asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ vadovas Kazys Paulikas taip pat pasisakė už tiesioginius mero rinkimus.

„Tuomet jis turėtų daugiau atsakomybės, nebegalėtų pasislėpti po partijos ar frakcijos sparnu. Daugelio pasaulio šalių miestų vadovai renkami tiesiogiai ir puikiai tvarkosi“, - pavydžiais savo nuomonę iliustravo K.Paulikas.

Jis įsitikinęs, kad tiesiogiai išrinktas meras galėtų padėti ir asociacijai „Mano mietas Klaipėda“ nuveikti daugiau darbų.

„Dabar kartais tenka apgailestauti, kad valdžioje nėra su kuo pasikalbėti, koordinuoti miestui naudingų darbų. Pavyzdžiui, organizuojame apskrito stalo diskusiją aktualiais klausimais, pakviečiame savivaldybės atstovų, kad jie kartų ieškotų problemų sprendimų būdų, tačiau jie tokias diskusijas ignoruoja ir neateina. Tiesiogiai išrinktas meras turėtų elgtis kitaip, nes jis išrinko žmonės, o ne partija“, - dėstė K.Paulikas.

Klaipėdiečiai jį taip pat mini tarp kandidatų, galinčių dalyvauti tiesioginiuose Klaipėdos mero rinkimuose. Tačiau pats K.Paulikas tik pasidžiaugė, jog yra nepamirštas ir patikino, kad apie dalyvavimą mero rinkimuose dar negalvojantis, nes nėra priimta tiesioginius miesto vadovo rinkimus įteisinančių įstatymų.

Nuo pat asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ įsikūrimo pradžios dalis klaipėdiečių yra įsitikinę, kad tokia organizacija suburta rengiantis artėjantiems savivaldos rinkimams.

Žinia, 2011 metais savivaldos rinkimuose klaipėdiečiai galės balsuoti ne tik už partijas, bet ir už nepartinių žmonių sąrašus. Nors tai įteisinantis įstatymas dar nėra priimtas, tačiau artimiausiu metu teisės aktai privalo būti pakoreguoti, nes taip nurodė Konstitucinis Teismas.

„Šiuo metu yra svarstomi du variantai, kaip nepartinius žmones įtraukti į savivaldos rinkimus. Vienas variantas - visus nepartinius kandidatus balsavimui pateikti viename sąraše. Antrasis variantas - rinkimuose savo kandidatų sąrašus galėtų pateikti atskiros visuomeninės organizacijos“, - teigė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

K.Paulikas teigė, kad su asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ nariais apie galimybę organizacijai dalyvauti savivaldos rinkimuose kalbėsis tuomet, kai Seimas priims reikiamus teisės aktus.

„Mūsų vizija tikrai nėra rinkimai. Mūsų tikslas - mietas ir jo bendruomenė, kad visiems čia būtų geriau“, - pabrėžė K.Paulikas.