Mero rinkimai: klaipėdiečiai miesto galvą pagaliau rinks tiesiogiai?

Klaipėdiečių po pusantrų metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose laukia atsakinga atrakcija – merą rinkti tiesiogiai lyg prezidentą. Išbandyti save tokioje kovoje svarsto kone visi uostamiesčio politikos lyderiai. Vienintelė sąlyga šiai daugiakovei įvykti – tiesioginiams mero rinkimams kelią turi atverti Seimas.

Pavardės – atskirame sąraše

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius viešai aiškiai pasakė, jog tiesioginiai mero rinkimai 2015 m. vasarį turi įvykti. Tai yra ir jo vadovaujamos partijos, ir Vyriausybės siekis.
Todėl ir Seime prasidėjo sujudimas – įregistruotos Konstitucijos pataisos, jog meras turi būti renkamas tiesiogiai.

Neoficialiai kol kas daugiausia palaikymo susilaukė socialdemokratų Mildos Petrauskienės ir Albino Mitrulevičiaus įregistruotos Konstitucijos pataisos. Jose numatoma, jog meras renkamas tiesiogiai, jis yra savivaldybės tarybos narys, pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

"Apie tiesioginius mero rinkimus kalbame jau 20 metų, tai vieną kartą reikia imti ir juos įteisinti. Visos partijos lyg ir sutaria, kad tokie rinkimai reikalingi, bet nesutariama, kokios turėtų būti mero funkcijos", – teigė M.Petrauskienė.

Jei pagal jos siūlymą būtų pakeista Konstitucija, tuomet merą žmonės rinktų lyg prezidentą. Savivaldos rinkimuose būtų du sąrašai. Viename – partijos, kurių narius rinkėjai deleguotų į savivaldybės tarybą. O kitame – pavardės politikų, kandidatuojančių į merus. Tas, kuris surinktų daugiausia balsų, ir taptų miesto vadovu.

Dėlionės – po stalu

"Dabar neretai nutinka taip, jog daugiausia mandatų savivaldybės taryboje iškovojusi partija lieka opozicijoje. Kalvarijos savivaldybėje nutiko taip, kad meru tapo žmogus, kurio partija rinkimuose iškovojo tik vieną mandatą. Kai baigiasi rinkimai, prasideda dėlionės po stalu ir taip pasidalijami postai. Taip žmonės nusivilia, nes vadovaujančias pareigas užima ne tie, už kuriuos jie balsavo. Tokiai neteisybei vieną kartą reikia padėti tašką", – įsitikinusi M.Petrauskienė.

Jos nuomone, visiškai realu, kad tiesioginiai mero rinkimai vyktų jau per 2015-ųjų vasarį numatomus savivaldos rinkimus.

Dėl Konstitucijos pataisos reikia balsuoti du kartus – rudenį ir pavasarį, jai kaskart turi pritarti ne mažiau nei du trečdaliai Seimo narių.

"Laiko dar turime, reikia tik bendro sutarimo", – pabrėžė M.Petrauskienė.

Nesimaivo, bet nežino

Per praėjusius savivaldos rinkimus, kurie vyko 2011 m. vasarį, daugiausia klaipėdiečių pasitikėjimo sulaukė Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
Jis daugiausia miestiečių balsų surinko ne tik savo partijos sąraše, jam neprilygo nė vienos kitos partijos lyderis. Tačiau E.Gentvilas net nebuvo minimas tarp kandidatų užimti mero postą – jis pasitraukė, kelią užleisdamas Vytautui Grubliauskui.

Paklaustas, ar dalyvautų tiesioginiuose mero rinkimuose, jei jie vyktų po pusantrų metų, E.Gentvilas net nustebo: "Oi, apie tai net negalvojau. Nesimaivau, nesislapstau, bet atvirai sakau, kad apie tai visiškai nesusimąsčiau. Dirbu savo darbus ir tiek".

Jis teigė, jog tiesioginiai mero rinkimai yra ne esminis klausimas. Kur kas svarbiau, kokie būtų taip išrinkto miesto vadovo įgaliojimai.

"Jei meras pirmininkautų tarybai ir dar turėtų vykdomosios valdžios įgaliojimų, tai būtų įteisinta teisės aktais, gal tada ir pradėčiau galvoti apie galimybę siekti Klaipėdos mero pareigų. Dabar labai sudėtinga apie tai kalbėti, nes yra visiška migla", – savo mintis dėstė E.Gentvilas.

Jis uostamiesčio meru dirbo ketverius metus, o iš šių pareigų pasitraukė dėl ūkio ministro portfelio.

"Mero darbas man patiko. Jis prasmingas ir įdomus. Jei meras būtų renkamas tiesiogiai ir turėtų tokius įgaliojimus, kokius dabar turi, tai tikrai nebūtų blogai. Jis galėtų būti ir politikas, ir ūkininkas", – pabrėžė E.Gentvilas.

Vestuvių generolu nebūtų

Kai 2011 m. balandžio 12 d. Klaipėdos meru buvo išrinktas V.Grubliauskas, jis viešai išsakė viltį, jog bus ir paskutinis meras, išrinktas tokiu būdu, kai slaptai už kandidatą balsuoja tik tarybos nariai.

"Labai džiaugčiausi, jei mano žodžiai išsipildytų, ir tiesioginiai mero rinkimai taptų realybe. Esant politiniam susitarimui, tiesioginiai mero rinkimai 2015 m. yra visiškai įmanomas rezultatas", – teigė V.Grubliauskas.

Jo nuomone, svarbiausias klausimas – tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimai, jo vaidmuo.

"Būčiau prieš merą kaip diktatorių ir visiškos valdžios uzurpatorių. Rizikinga visą valdžią sutelkti vieno žmogaus rankose. Todėl pasisakau už tai, kad galėtų likti dabartiniai mero įgaliojimai, tik dar būtų suteikta šiek tiek daugiau administracinių galių. Faktas, jog meras turi būti labiau atstovaujamoji valdžia, bet ne tik vestuvių generolas, o turėti daugiau įgaliojimų, kad galėtų veikti ir spręsti klausimus", – dėstė V.Grubliauskas.

Paklaustas, ar galima tikėtis, kad jo pavardė 2015 m. bus tarp kandidatų į mero postą, jei vyks tiesioginiai rinkimai, V.Grubliauskas tvirtino, jog šiandien tikrai neturi atsakymo.

"Mano pavardės rinkimų į mero postą sąraše tikrai nebus, jei miesto vadovui nebus suteikta realių galių ir jis turės būti tik vestuvių generolas. Bet jei mero įgaliojimai atitiks mano sampratą ir lūkesčius, tada svarstyčiau variantą kandidatuoti į uostamiesčio vadovus. Tačiau šiandien negaliu pasakyti nei taip, nei ne", – savo poziciją išsakė V.Grubliauskas.

Atsiklaus anūkų

Ar dešimtmetį Klaipėdos meru dirbęs Rimantas Taraškevičius turi ambicijų grįžti į šias pareigas, jei bus surengti tiesioginiai rinkimai?

"Netikiu, kad tiesioginiai mero rinkimai įvyks. Jau pasikeitė trys ar keturios Seimo kadencijos, kurios kalbėjo apie tokius rinkimus, o jų vis nėra. Manau, kad ir nebus, tad būkime ramūs kaip belgai", – žodžių į vatą nevyniojo politikos senbuvis.

Tačiau jis buvo linkęs pasvarstyti, kas būtų, jeigu būtų.

"Partijos sąraše savivaldos rinkimuose mano pavardė tikrai bus. Jei būtų tiesioginiai mero rinkimai, nežinau, ar juose dalyvaučiau – reikia įvertinti savo galimybes, amžių. Esu dar pakankamai jaunatviškas, energijos užtenka, Klaipėdą myliu, tad rimtai svarstyčiau, ar kandidatuoti į mero pareigas. Tačiau lemiamą žodį tartų šeimos taryba ir mano anūkai. Jie ir pasakytų, ar nori daugiau laiko praleisti su seneliu, ar jo beveik nematyti, bet kad jis būtų Klaipėdos meru", – ir rimtai, ir juokaudamas svarstė R.Taraškevičius.

Dalyvautų ir moteris

"Tikrai norėčiau pabandyti dalyvauti tiesioginiuose Klaipėdos mero rinkimuose", – išgirdęs klausimą nė kiek nesutriko konservatorius Naglis Puteikis, praėjusiuose savivaldos rinkimuose buvęs savo partijos sąrašo lyderiu.

Jo nuomone, jei meras būtų renkamas tiesiogiai, o kandidatų pavardės būtų atskirame sąraše, baigtųsi rinkėjų apgaulė.

"Klaipėdiečių pasitikėjimą pelnęs žmogus negalėtų pasitraukti – jis ir turėtų būti meru, o ne pasitrauktų ir užleistų vietą kuriam nors kitam savo partijos nariui. Labai tikiuosi, kad tiesioginiai mero rinkimai įvyks jau artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Manau, kad juose susikaus nemažai patyrusių politikų, o iš to laimės tik rinkėjai ir Klaipėda", – konstatavo N.Puteikis.

Jei po pusantrų metų vyktų tiesioginiai Klaipėdos mero rinkimai, kandidatų sąraše tikrai būtų ir moters pavardė.

"Svarbiausia, kad tokie rinkimai vyktų. Aišku, dar reikėtų gauti bičiulių pritarimą, tačiau manau, kad mano pavardė tokiame kandidatų į mero postą sąraše tikrai būtų", – tvirtino Klaipėdos socialdemokratų lyderė Lilija Petraitienė.

Tačiau ji labiau pritartų modeliui, kad meru tampa tas politikas, kurio partija laimi rinkimus, o jis sąrašo pirmoje vietoje.

"Taip meras turėtų politinį užnugarį, nes be jo tikrai būtų labai sunku dirbti, pasiekti, kad būtų priimami sprendimai. Nors tas atskiras sąrašas irgi nėra labai blogai, gal tai suaktyvins rinkėjus ateiti prie balsadėžių", – svarstė L.Petraitienė.

Komentaras

Ričardas Malinauskas
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras

Asociacija jau seniai pasisako už tiesioginius mero rinkimus ir vienareikšmiškai už tą modelį, kad meras yra savivaldybės vadovas ir tarybos narys bei jos pirmininkas. Jei kas nors Lietuvoje nori sugriauti savivaldą, padaryti taip, kad būtų tik politikuojama, o ne dirbama, tada galima pritarti antram modeliui, kuriuo siūloma, kad meras būtų tas pats, kas dabar yra savivaldybės administracijos direktorius. Tačiau toks modelis reikštų dvivaldystę, chaosą, nesusipratimus ir kaltinimus. Jei meras būtų savivaldybės vadovas, kaip siūloma pirmuoju modeliu, jis nebūtų administracijos direktorius. Žmogus į šias pareigas būtų skiriamas mero teikimu, pritarus tarybai. Esmė ta, jog mero įgaliojimai liktų tokie, kokie yra dabar, gal šiek tiek didesni. Kodėl vis nepavyksta įvesti tiesioginių mero rinkimų? Manau, kad Lietuvoje labai trūksta pasitikėjimo vienų kitais. Seimas nepasitiki Vyriausybe, prezidentūra nepasitiki Seimu ir panašiai. Seimas nori turėti ilgas rankas ir viską kontroliuoti. Tačiau reikia tai baigti ir leisti žmonėms tiesiogiai rinkti merus.

Skaičiai ir faktai

Daugiausia klaipėdiečių balsų savivaldos rinkimuose surinkę politikai*

2011 metais

Eugenijus Gentvilas – 5096 (Liberalų sąjūdis)
Vytautas Grubliauskas – 4773 (Liberalų sąjūdis)
Artūras Šulcas – 3940 (Liberalų sąjūdis)
Naglis Puteikis – 3721 (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)
Rimantas Taraškevičius – 3300 (Liberalų ir centro sąjunga)

2007 metais

Rimantas Taraškevičius – 6616
Eugenijus Gentvilas – 4382
Vytautas Grubliauskas – 3938
Vidmantas Plečkaitis – 3180 (Liberalų ir centro sąjunga)
Artūras Šulcas – 3099 (Liberalų sąjūdis)

*Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, pateikti pirmumo balsai, kuriais klaipėdiečiai reitingavo politikus.