Uostamiesčio metų apžvalga: 2019-ieji pažėrė staigmenų

2019-ieji uostamiestyje nebuvo labai ramūs. Miestiečiai demonstravo vienybę išeidami į gatves dėl smarvės, tiesė pagalbos rankas vieni kitiems pražūtinguose įvykiuose. Aistros šiemet virė ir politikos užkulisiuose, o kai kurios žinomos uostamiesčio personos įsivėlė į itin pikantiškas istorijas – vienų jų turtus skaičiuoja teisėsauga, kitų – palikimo siekiantys artimieji.

Įsimintina klaipėdiečio pergalė

Šią vasarą pirmąkart istorijoje Lietuvos Prezidentu išrinktas žmogus, kilęs iš Klaipėdos.

Absoliučiai visose pajūrio savivaldybėse, kaip ir visoje Lietuvoje, rinkėjai daugiausia balsų atidavė ekonomistui Gitanui Nausėdai. Jis dominavo net Neringoje, nors pirmajame rinkimų ture neringiškiai daugiausia simpatijų skyrė parlamentarei Ingridai Šimonytei.

Po pirmojo prezidento rinkimų turo gegužės 12-ąją Klaipėdoje lyderius G. Nausėdą ir I. Šimonytę skyrė vos daugiau nei 9 proc. balsų, tačiau antrajame ture aiškiu favoritu tapo klaipėdietis G. Nausėda.

Viskas dėl politikos

Klaipėdos meru trečią kartą tapo Vytautas Grubliauskas. Jį palaikė 25 015 rinkėjų arba 55,28 proc. balsų.

Jo konkurentas – tuometis Valstybinio jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus gavo 44,72 proc. balsų (20 237 rinkėjai).

Po šių rinkimų A. Vaitkus neteko posto uosto direkcijoje, kaip pats teigė, dėl politinių priežasčių.

Buvusiam uosto vadovui teko aiškintis dėl uoste veikiančių įmonių paramos rinkimų kampanijai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų į Klaipėdos tarybą kampanijai 44 tūkst. eurų paaukojo verslo santykiais susiję asmenys, tarp jų – baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas Igoris Udovickis ir jo sutuoktinė.

Tik noriu priminti, kad Klaipėda yra tos pačios Tėvynės labai neatsiejama, labai svarbi dalis.

Taryboje – milijonieriai

Nors pačiam A. Vaitkui rinkimų kova teatnešė tarybos nario mandatą, politinė kova buvo sėkminga ir kitiems šios partijos kandidatams.

Į naująją tarybą pirmąkart savivaldybės istorijoje pateko 7 mandatus Klaipėdoje iškovoję "valstiečių" atstovai – A. Vaitkus, Vidmantas Dambrauskas, Artūras Bogdanovas, Arūnas Tuma, Viktor Senčila, Ligita Girskienė ir Romaldas Idzelevičius.

Į tarybą patekęs Klaipėdoje veikiančio Birių krovinių terminalo (BKT) generalinis direktorius V. Dambrauskas tituluojamas 63 vietą užėmusiu šalies milijonieriumi. 30 proc. šios įmonės akcijų priklauso Baltarusijos trąšų gamintojai "Belkalij", 70 proc. – I. Udovickiui.

Kitas ne ką mažiau verslo pasaulyje žinomas klaipėdietis A. Tuma įvardijamas 237 vietos savininku tarp 500 turtingiausių šalies veikėjų. Verslininkui priklauso uosto krovos įmonių grupė "Kamineros grupė".

Pernai Vyriausybei tikrinant strateginių įmonių sandorius, Klaipėdos uostas nepasirašė dviejų valstybinės žemės nuomos sutarčių su jame veikiančiomis bendrovėmis.

Negavusios specialios vyriausybinės komisijos leidimo, naujuose sklypuose negalėjo plėstis verslininko A. Tumos kontroliuojama krovinių ekspedijavimo geležinkeliais ir I. Udovickio kontroliuojama bendrovė BKT.

Taryboje – permainos

Klaipėdos miesto mero rinkimuose būta akibrokštų. Šį pavasarį mėgino dalyvauti ir buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, teisiamas vadinamojoje politinės korupcijos byloje, vienintelis savarankiškas kandidatas uostamiesčio savivaldybių tarybų rinkimuose Eligijus Masiulis.

Tačiau iš žaidimo jis iškrito neperkopęs pirmosios rinkimų pakopos – jam nepakako rėmėjų parašų.

Šių metų savivaldos rinkimai perstumdė įtakos zonas taryboje. Šįkart į rinkimus buvęs Liberalų sąjūdžio atstovas V. Grubliauskas ėjo savarankiškai, sutelkęs visuomeninį rinkimų komitetą "V. Grubliauskas ir komanda", kuris gavo daugiausia mandatų – devynis.

Liberalų sąjūdžio atstovai, nuo kurių prieš rinkimus atskilo V. Grubliauskas, šįkart gavo tik keturis mandatus.

Rinkimai gana sėkmingi buvo ir uostamiesčio konservatoriams, kurie paprastai Klaipėdos taryboje laimėdavo 4 mandatus. Šįkart jie gavo 6 vietas taryboje.

Tris savo atstovus taryboje turi Lietuvos centro partija.

Du mandatus iškovojo visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" lyderis Viačeslavas Titovas bei jo kolega Jurijus Šeršniovas.

Tiesa, V. Titovas prieš gerą mėnesį neteko mandato dėl teistumo už Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą. V.Titovą pakeitė Ela Andrejeva.

Iš 15 politinių jėgų, siekusių mandatų miesto taryboje, į valdžią pateko tik šešios. Klaipėdos taryboje, be mero, yra 30 narių.

Dar vienai kadencijai į mero postą rinkimus laimėjęs V. Grubliauskas sutelkė valdančiąją daugumą iš savo paties visuomeninio rinkimų komiteto "V. Grubliauskas ir komanda", konservatorių ir dviejų Lietuvos centro partijos atstovų.

Plakatais – prieš smarvę

Savo valią aktyviai reiškę rinkimuose klaipėdiečiai kaip niekad anksčiau 2019 m. demonstravo vienybę.

Dienraščio "Klaipėda" puslapiuose ne kartą gvildenta kvapų problema parodė, kokia jėga gali virsti klaipėdiečių įniršis dėl nesuvaldomos smarvės.

Smarvės detektyvą narpliojo prokuratūra, teisėsauga, aplinkosaugininkai, tačiau miestiečiams tvaikas įkyrėjo galutinai.

Rugsėjo 8-ąją trijų tūkstančių klaipėdiečių eisena patraukė iš miesto Dumpių link. Daugiausia tarp protestuotojų buvo pietinės miesto dalies gyventojų.

Tačiau miestiečių emocijas kelianti situacija tokia pat lieka iki šiol. Prokuratūra niekaip nenorėjo imtis aiškintis situacijos, atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos savivaldybei teko skųsti du kartus.

Pirmuoju atveju – Klaipėdos apylinkės teismui, kuris įpareigojo prokurorus imtis veiksmų.

Antruoju atveju teko skųstis Klaipėdos apygardos teismui, kai prokurorai ir vėl atsisakė pradėti tyrimą.

Bendrystė: klaipėdiečiai šiemet demonstravo vienybę tiek išėję į demonstraciją dėl smarvės, tiek tiesdami ranką vieni kitiems nelaimių metu. (Vytauto Petriko nuotr.)

Ieškojo chromo

Pietinės uostamiesčio dalies gyventojus iš proto varė dvokas, o šiaurinėje dalyje įsikūrusius žmones nokautavo žinia apie pavojingu sveikatai chromu užterštą aplinką.

Laboratorija patvirtino, kad bendras chromo kiekis nuo 7,6 iki 16,9 karto viršija ribinę vertę.

Grunto mėginiai buvo imti greta Vitės progimnazijos, gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18 bei "Verdenės" progimnazijos. Tik prie "Verdenės" progimnazijos dirvožemio tarša chromu neviršijo nustatytos ribos.

Tačiau specialistai įsitikinę, kad reikia atlikti preliminarius ekogeologinius tyrimus gretimoje uosto teritorijoje veikiančiuose ūkio subjektuose.

Klaipėdos savivaldybė žadėjo, kad papildomai bus nustatomas ir chromo valentingumas, nes būtina žinoti, kokios rūšies chromu yra užterštas gruntas.

Nulinio valentingumo – tai gyvų organizmų neįsisavinamas "metalinis" chromas.

Trivalentis chromas – menkai toksiškas ir gamtinėje aplinkoje nejudrus chromas.

Šešiavalentis chromas – tirpus, judrus, toksiškas chromas, kuris yra sudedamoji chemijos pramonės produktų dalis.

Aistros dėl uosto

Piketais buvo lydimos diskusijos dėl Klaipėdos uosto bendrojo plano.

Gruodį vyriausybė patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, numatantį maksimalią uosto plėtrą pietų ir Melnragės kryptimi.

Plane numatomos būtinos ir ilgalaikės uosto plėtros kryptys 25 metams, o 15-ai metų numatyti konkretūs sprendiniai leis uostui išlaikyti konkurencingumą.

Plano rengėjų teigimu, uosto teritorija padidėtų nuo 557 iki 837 ha.

Šiame dokumente numatyta perspektyva uostui suteiktų galimybę išvystyti pietinę dalį, panaudojant rezervinę teritoriją, ir suformuoti naują sausumos teritoriją ties Smeltės pusiasaliu. Tai reikštų, jog tektų uosto akvatoriją gilinti iki 17 metrų.

Uostamiesčio savivaldybė kėlė klausimą dėl Klaipėdos gyventojų interesų ir tikino, kad Vyriausybės posėdyje neišgirdo konkrečių planuojamų investicijų skaičių.

"Labai tikiu, kad šitas uosto bendrasis planas yra turbūt Tėvynės labui, kaip dabar dažnai sakoma. Tik noriu priminti, kad Klaipėda yra tos pačios Tėvynės labai neatsiejama, labai svarbi dalis", – akcentavo V. Grubliauskas.

Preliminariais skaičiavimais, ilgalaikėje perspektyvoje bendra investicijų vertė į uosto plėtros projektus sieks apie 1,2 mlrd. eurų, ne tokiu optimistiniu scenarijumi – apie 635,4 mln. eurų.

Ginčas dėl testamento

Pinigus šiais metais skaičiavo visi, ne tik uostininkai, šiemet nusitaikę viršyti dar vieną metų krovos rekordą.

Pinigų dalybos skaldo šiais metais anapilin išėjusio klaipėdiečio verslininko Raimondo Karpavičiaus šeimą. Milijonieriaus, įmonių "Marijampolės pieno konservai", "Karpis" ir kitų savininko artimieji teismuose mėgina užginčyti vyro testamentą.

R. Karpavičiaus sprendimu, milijonų vertas turtas padalintas naujajai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui, o buvusią žmoną bei sūnų Roką Karpavičių verslininkas paliko be palikimo. Sūnus vėliau pakeitė pavardę ir tapo Roku Karpiu.

R. Karpavičius 1999 m. Naujojoje Zelandijoje buvo sulaikytas už kokaino kontrabandą. Sprukęs į Europą, o vėliau sulaikytas, R. Karpavičius 2012 m. Naujojoje Zelandijoje buvo nuteistas 11 metų ir 3 mėnesių bausmei.

Grįžęs iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko, vyras 2017 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl tėvo valdytos įmonės "Marijampolės pieno konservai" jam suteiktos paskolos.

Iškilus į viešumą R. Karpavičiaus moterų viena kitai reiškiamoms pretenzijoms, R. Karpiui buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės iš tėvų namų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Greit

Greit portretas
liberalu sajūdis(o reiškia visi jo buve ir esami nariai) bus pripažinti nusikalstamu susivienijimu ir 2020 tieji metai pasižymės kaip didžiausių Lietuvos istorijoje vagių-veidmainių cinikų sugavimu.

ha

ha portretas
puteikiniai loja-karavanas eina

Renata Sen.

Renata Sen. portretas
viskas būtų gerai, jeigu žurnalistas būtų įvardinęs pagrindinį dalyką:kiek tokie protestai, miestiečių nuomonė ar gyventojų pareiškimai, jiems svarbiais klausimais, padarė įtakos valdančiųjų sprendimams. Kiek žinau, gal tik padaugėjo visokių tyrimų, susitikimų su vietos, ministerijų ir seimo atstovais, raginimai imtis priemonių, "pradėt nuo savęs" ir t.t.. O daugiau nieko. Turime savivaldos įstatymą, turime savo tiesiogiai išrinktą merą su nauja komanda, o visos viešąjį interesą liečiančios problemos išlieka tos pačios. Kaip ir prieš 10 (ar net daugiau) metų. Esminis klausimas : Kodėl niekaip nepavyksta ištrūkti iš šio ,,užburto rato" ir tik malamas š.. Tas pats - per tą patį? Kodėl meras ir kt. valdantieji turintys kompetenciją įtakoti svarbius procesus, apsiriboja aptakiomis kalbomis ir raginimais nekonfrontuoti, daugiau šypsotis bei visiems kartu dirbti miesto labui?Gal laikas pripažinti kad jie visiškai NIEKO NEGALI?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių