„Metų klaipėdietės“ konkurse – šešios finalininkės Pereiti į pagrindinį turinį

„Metų klaipėdietės“ konkurse – šešios finalininkės

2025-02-26 09:40

„Metų klaipėdietės“ konkursas, vykstantis jau 23-iąjį kartą, vėl parodė – uostamiestyje yra daugybė nuostabių moterų, dirbančių klaipėdiečių labui. Kai kurios jų iki šiol plačiajai visuomenei buvo mažai žinomos, nors darbai yra reikšmingi ir svarbūs. Paskutiniajame konkurso etape Metų klaipėdietę rinksime iš šešių finalininkių.

Komisija: šiemet į konkurso finalą vieną moterį delegavo komisijos nariai S. Jokužys, T. Juočys, pernai konkursą laimėjusi V. Jokužytė, V. Milkevičius ir R. Cibauskas.
Komisija: šiemet į konkurso finalą vieną moterį delegavo komisijos nariai S. Jokužys, T. Juočys, pernai konkursą laimėjusi V. Jokužytė, V. Milkevičius ir R. Cibauskas. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Aptarė kiekvieną

Konkursas turi seniai susiformavusias taisykles, kurios po truputį keičiamos, tačiau didžioji jų dalis – nejudinamos.

Vieną pretendentę į konkurso finalą jau daug metų atrenka komisija.

Ją tradiciškai sudarė „Metų klaipėdietės“ projekto garbės mecenatas, bendrovės „Mūsų laikas“ generalinis direktorius Rimantas Cibauskas, Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys, spaustuvei vadovaujantis Saulius Jokužys, konkursą organizuojančios bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorius Vidas Milkevičius ir pernai Metų klaipėdiete tapusi Vaiva Jokužytė.

2024-aisiais V. Jokužytė buvo pretendenčių sąraše, todėl jos tėtis S. Jokužys nedalyvavo balsavime, jį pavadavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Komisijos nariai juokauja, kad metų tėkmę jau skaičiuoja pagal šia ypatinga proga rengiamus susitikimus.

Ir šiemet, prieš pradėdami balsavimą, komisijos nariai atidžiai skaitė kiekvienos pretendentės darbų ir nuopelnų aprašus, svarstė, kurios moters darbai yra reikšmingesni miestiečiams.

Kadangi atrinkti vieną iš dešimties pretendenčių nėra paprasta, komisijos nariai ant lapelių surašo trijų moterų pavardes.

Tada paaiškėja, kurios jų kartojasi dažniausiai, ir tokiu pat būdu dar kartą balsuojama renkant iš dviejų pretendenčių.

Pastebėjo bibliotekininkę

Didžiąja balų dauguma šiemet komisija į konkurso finalą delegavo bibliotekininkę Loretą Liutkutę.

Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja L. Liutkutė gerai pažįstama ne tik nuolatiniams bibliotekos lankytojams, bet ir daugelyje viešųjų miesto renginių apsilankantiems klaipėdiečiams. Ji kviečia miesto žmones susipažinti su Klaipėdos praeitimi, ryškiausiomis jos asmenybėmis, imasi sunkios renginių organizavimo naštos.

Loreta Liutkutė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Pats turėjau progą patirti, kad Loreta yra viena bibliotekos lyderių. Ypač tai buvo akivaizdu pernai I. Kanto 300 metų gimimo sukakties proga surengtame festivalyje, kai per aštuonias dienas vyko per 30 renginių skirtingose vietose. Mačiau, kad bibliotekininkės tyliai ir kantriai dirbo visą organizacinį darbą, Loretos nuoširdumas buvo akivaizdus. Žinau, kad ji, kaip ir jos kolegės, viską daro be papildomų paskatų, o juk žinome, kad bibliotekininkų atlyginimai – vieni mažiausių. Mane stebina kontrastas tarp žmogaus kuklumo ir nuveiktų darbų gausos bei reikšmingumo“, – kalbėjo R. Cibauskas.

L. Liutkutė yra ir poetė bei romano autorė, Žemaitijos rašytojų bendrijos narė, ne vienos poezijos rinktinės bendraautorė ir redakcinės kolegijos narė, vienas reikšmingiausių jos darbų – projektas „Negalios įkvėpti: sociokultūrinio tinklo kūrimas“, kuriam vadovauja ir aktyviai dirba.

Mane stebina kontrastas tarp žmogaus kuklumo ir nuveiktų darbų gausos bei reikšmingumo.

Įvertino visus darbus

Vadovaujantis Metų klaipėdietės konkurso sąlygomis, kitos penkios dalyvės į finalą pateko pagal balsų skaičių. Artimiausiu metu kiekviena šių moterų bus pristatytos dienraščio „Klaipėda“ skaitytojams. Visos šešios atsakys į tuos pačius klausimus.

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų valia paaiškėjo ir kitos penkios konkurso dalyvės.

Rūta Bunikytė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre režisavo daugybę spektaklių ir programų, kūrė spektaklius ir tarpdisciplininio meno projektus Vilniaus „Menų spaustuvėje“, Klaipėdos pilies teatre ir savo pačios įkurtoje įstaigoje „Memelio teatras“, režisavo tarptautinių projektų renginius, pasirodymus televizijos projekte, Lietuvos jūrų muziejaus renginius. Moteris keturiskart nominuota Klaipėdos teatralų apdovanojimams „Padėkos kaukė“.

Rūta Bunikytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų direktorė Kristina Jakštė pelnė klaipėdiečių pagarbą už tai, kad pietinė miesto pusė tampa vis gyvesnė dėl naujų tradicijų. Viena jų – Moliūgų šventė. Žmones traukia ir kalėdinės bei velykinės puošmenos prie Žvejų rūmų. Jos vadovaujama įstaiga yra ir naujos šventės „Žuvies diena“ bei tarptautinio orkestrų festivalio iniciatorė.

Kristina Jakštė. Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdos lėlių teatro vadovė Aušra Juknevičienė per pastaruosius 10 metų inicijavo ir organizavo teatrų festivalį „Lėlių pavasaris“, Klaipėdą garsinantį tarptautinį lėlių teatrų festivalį „Materia Magica“ (anksčiau „Karakumų asilėlis“). Ji koordinavo klaipėdiečių pamėgtą gatvės teatrų festivalį „Šermukšnis“. Klaipėdos lėlių teatre ji veda edukacinius užsiėmimus 12–24 mėnesių amžiaus vaikams.

Kristina Jakštė. Asmeninio archyvo nuotr.

Svetlana Lesauskienė visą širdį ir jėgas skiria padėti likimo ar gyvenimo aplinkybių nuskriaustiems žmonėms. Dešimtmetį talkininkavusi paramos grupėje „Lainika“, pernai ji įkūrė įstaigą „Gerumo banga“. Grupėje atsiliepiama į Klaipėdoje ir regione gyvenančių vienišų mamų, senjorų, negalią turinčių žmonių ir kitų pagalbos prašymus. Ji sugeba suvesti pagalbos stokojančius ir pagelbėti galinčius žmones.

Svetlana Lesauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Edita Nurmi kasdieniame gyvenime vadovauja kelioms metalo apdirbimo įmonėms, o visą laisvą laiką skiria žinioms apie mūsų praeitį gilinti. Moteris rengia edukacijas ir skleidžia žinią apie kuršių rūbus, papuošalus, gyvenimo būdą ir mitybą. Editos kuriami vaizdo įrašai, laidos televizijoje, paskaitos pasiekia tūkstančius žmonių. Edita yra žmogus, kuris ne tik kalba apie paveldą, bet ir kasdien jį puoselėja, dalijasi ir įkvepia kitus.

Edita Nurmi. Asmeninio archyvo nuotr.

Šventė – kovo 18-ąją

Nuo vasario 26-osios iki kovo 16 d. vidurdienio dar kartą balsuodami iš šešių finalininkių dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai rinks nugalėtoją.

Balsuoti, kaip įprasta, galima iškirpus balsavimo kuponą iš dienraščio „Klaipėda“, taip pat trumpąja žinute telefonu 1679 ir portale https://metu-klaipėdiete.diena.lt. Balsavimo taisyklės skelbiamos dienraštyje.

Kovo 17-ąją vyks balsų skaičiavimas. O kovo 18 d. Klaipėdos dramos teatre vyksiančiame šventiniame renginyje bus apdovanota daugiausiai balsų surinkusi klaipėdietė.

Rąenginio tiesioginę transliaciją klaipėdiečiai galės stebėti portale www.klaipeda.diena.lt ir Balticum TV kanalu.

Konkurso rėmėjai

Renginio globėjas LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

Renginio garbės mecenatas – „Mūsų laikas“.

Pagrindiniai rėmėjai: Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“, „Švyturys Go nealkoholinis“, bendrovė „Fegda grupė“.

Rėmėjai: „Parsekas“, „DFDS“, Kardiologijos klinika „Testas“, „Litana“.

Partneriai: „Ribas Jewellery“, „Vakarų medienos grupė“, odontologijos klinika „Vaidenta“, medicinos centras „Lorna“, bendrovė „Stemma Group“, ambulatorinė klinika „Nefrida“, „Klaipėdos baseinas“, bendrovė „Kavos pirklys“, „Amberton“ viešbutis, „ProDJ“, „Teorema teatras“, „Cinewave“, „Ordigo gėlės“, „La Farine“.