Į klaipėdiečių butus įkyriai besiveržiantys pūkai ir jų patalai, nugulę uostamiesčio gatves, vėl priminė sovietmečio laikų palikimą.

Kol buvo vykdoma tuopų naikinimo programa – nuo 2002 iki 2006 metų – Klaipėdoje buvo iškirsta beveik 800 šių medžių. Tačiau šiuo metu ginklai prieš neretą miestietį erzinančius lapuočius sudėti.

Nors tuopas, kaip miesto medžius, vertinantys biologai įžvelgia daugiau trūkumų nei privalumų, savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė teigė nematanti priežasčių, kodėl jos tūrėtų būti naikinamos.

Pasak valdininkės, tuopos uostamiestyje kertamos tik tuo atveju, jei yra nudžiūvusios, nulūžusios ar trukdo komunikacijoms, tačiau ne dėl to, kad sukelia nepatogumų miestiečiams.

"Pūkus skleidžia ir kiti medžiai – gluosniai, karklai. Nereikėtų užmiršti, kad tuopos labiausiai valo miestą nuo taršos. Vien dėl to kelias dienas pakentėti tuos pūkus įmanoma. Negalima taip siaurai žiūrėti. Štai pas mus ateina kiemsargės, nepatenkintos krūmais, nes juose neva užstringa šiukšlės, kurias sunku išimti, ir dėl to norėtų, kad tie krūmai būtų iškirsti", – žmonių nemeilę gamtai iliustravo savivaldybės atstovė.

Klaipėdos universiteto botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus dendrologės Kristinos Baltaragienės nuomone, tai, kad tuopos puikiai kovoja su oro tarša, bene vienintelė patraukli ir juolab ne unikali jų savybė.

"Šie medžiai buvo ypač madingi tarybiniais laikais – jie sparčiai auga, nereiklūs dirvožemiui. Tačiau gerai išsivysčiusi šaknų sistema ardo dangą, užkemša drenažo vamzdžius, tuopas reikia dažnai genėti, taigi, tenka įdėti daug darbo. Manau, kad šiuo metu jas tikrai galima pakeisti gerokai vertesniais medžiais", – teigė K.Baltaragienė.

Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė nesiryžo įvardyti, kiek dabar šių medžių yra išlikę uostamiestyje – tai esą paaiškėtų atlikus bendrą miesto želdinių inventorizaciją.

Jolanta Sivickienė, alergologė:

Kiek buvo atlikta tyrimų, alerginės slogos, astmos paūmėjimo ar kitų tikrosios alergijos požymių tuopų pūkai nesukelia. Jie labiau veikia kaip dirgikliai – panašiai kaip dulkės, dūmai, dirgina kvėpavimo takus, skatina čiaudulį. Neretai alergiją sukelia kiti medžiai – beržai, skroblai ar alksniai.

Miesto gatvėse, parkuose, skveruose pašalinti medžiai sausuoliai ir vėjovartos

2008 m. 472,
2009 m. 292