Būriui uostamiesčio valdininkų gresia nedarbas. Tikrintojai siūlo naikinti besidubliuojančius skyrius ir atsisakyti nebereikalingų darbuotojų.

Atsisakius nebūtinų funkcijų ir pertvarkius skyrius per metus pavyktų sutaupyti kelis milijonus litų. Darbo greičiausiai neteks apie pusantro šimto valdininkų iš savivaldybės ir jai pavaldžių miesto įstaigų.

Kol kas neaiškus Melnragės ir Girulių seniūnijos likimas. Ji bus pertvarkoma arba naikinama, perskirstant besidubliuojančias funkcijas.

"Mūsų tikslas nėra naikinti teritorinius padalinius, greičiau priešingai – plėsti paslaugas, kad jos būtų prieinamos gyventojams, kad šie jas gautų kokybiškas ir laiku", – aiškino audito bendrovės "Ernst and young Baltic" darbo grupės vadovas Kęstutis Jovaiša.
Auditą atlikę specialistai nevertino atskirų savivaldybės specialistų kvalifikacijos, netyrė, kaip jie atlieka savo pareigas.

Klaipėdos miesto savivaldybė yra pirmoji, nusprendusi pasitikrinti, kaip tvarkomos lėšos ir ar efektyviai dirba administracijos departamentai ir skyriai.

Administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius įsitikinęs, jog artėjant ekonominei krizei geriausias laikas atlikti struktūrinę pertvarką ir ieškoti, kaip sutaupyti.

"Darbuotojai nesikeis, jų algos taip pat, gal tik dalis specialistų pereis dirbti į kitus departamentus", – tikino jis.

Audito bendrovei savivaldybė turės atseikėti 200 tūkst. litų.

Galutinių sprendimų dar teks laukti daugiau negu mėnesį. Jeigu auditorių siūlymams pritars miesto politikai, savivaldybės administracijoje greičiausiai nebeliks Sveikatos apsaugos, Aplinkos kokybės ir Ryšių su visuomene skyrių. Šių skyrių funkcijas atliks po vieną arba kelis specialistus.

Numatyta įkurti Apskaitos skyrių ir jame suburti uostamiesčio švietimo įstaigose dirbančius buhalterius. Jų šiuo metu yra arti dviejų šimtų. Auditorių skaičiavimais, tam, kad apskaita būtų vedama efektyviai, užtektų 30 visu etatu dirbančių buhalterių.

Pastarąjį kartą Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūros vertinimas buvo atliktas 2003 m.