Pereiti į pagrindinį turinį

Minėjime – malda už pasaulį be karų

2024-11-17 14:53

Lietingas sekmadienio oras nesutrukdė klaipėdiečiams paminėti Tautinę Vokietijos gedulo dieną vokiečių karių kapinėse. Minėjimo metu prisiminta šios dienos svarba, tylos minute ir maldomis pagerbtos Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo aukos bei linkėta, kad pasaulyje baigtųsi visi šiuo metu vykstantys karai.

Minėjime dalyvavo Klaipėdos vokiečių bendrijos nariai, tarp kurių – ir pirmininkas Arnoldas Piklaps bei šios bendrijos kultūros projektų vadovė Rasa Müller, Liuteronų evangelikų kunigas Reincholdas Moras, istorikė Silva Pocytė, buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos moksleiviai ir kiti svečiai.

Minėjimas vokiečių karių kapinėse vyko prie paminklo Antrojo pasaulinio karo aukoms. Dar neprasidėjus minėjimui, prie jo jau degė žvakutė ir buvo padėti gėlių vainikai.

A. Piklaps minėjimo pradžioje akcentavo, kad ši diena pradėta minėti Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo, po šio karo Klaipėdoje įkurtos ir vokiečių karių kapinės. O po Antrojo pasaulinio karo jos buvo sunaikintos. Tik 1989-aisiais šios kapinės buvo atstatytos.

Vokietijos karių kapų priežiūros draugija iki šiol perlaidoja vokiečių karius, kad šių atminimas išliktų gyvas.

„Mano pažįstamas sakydavo, kad žmogus gali pasirinkti, kur eiti ir kada eiti, o kareivis eina ten, kur jam duodamas įsakymas. Galima skirtingai interpretuoti, vieni sako, kad tai žmonės, kurie gina savo kraštą, kiti – užgrobia, bet jie vykdo įsakymus, o kai žūsta juos tiesiog palaidoja“, – sakė A. Piklaps ir pažymėjo, kad ne visi kariai net ir po mirties grįžta atgulti amžinojo poilsio į savo gimtuosius namus.

Po išsakytos kalbos Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas prie paminklo padėjo gėlių vainiką.

R. Moras taip pat akcentavo, kad karas išskiria šeimas ir kiekvienam žmogui atneša tik skausmą, liūdesį, nusiminimą. Dėl to, anot kunigo, esą sakoma, kad kare nėra nugalėtojų, kadangi visi iš dalies pralaimi.

„Meldžiame, kad pasaulyje būtų taika, kad nebūtų karo“, – kvietė melstis R. Moras.

V. Grubliauskas taip pat kvietė susimąstyti, kad nepaisant skirtingo suvokimo apie supantį pasaulį ir pačius save, visi vieną dieną atsidurs ten pat. Tad vertėtų sau užduoti klausimą, ar šiuo metu esame tokiais ir ten, kur norime būti.

„Mums visiems reikia meilės, ne tik tarpusavyje, bet ir visai žmonijai, kad daugiau karų nebūtų“, – minėjimo pabaigoje akcentavo S. Pocytė.

R. Müller visus pakvietė ir į kitą sekmadienį vyksiantį renginį – lapkričio 24 d. 13 val. prie Memelenderių atminimo akmens skambės giesmės, po to veiksmas persikels į Tautinių kultūrų centre, kuriame svečiai bendraus, vaišinsis arbata ir turės galimybę pasižiūrėti vaizdo įrašą apie Johaną Samuelį fon Lilentalį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Baisu

tuo metu, kai mokinates pakuoti manta evakuacijai, liejate savo pykti ant tu, kuriu zemese ir namuose gyvenate. Susimastyki, ar ne toks likimas jusu laukia, istorija kartojasi rate...
1
0
Joshke Mandvoshke

Nevoliokit durniaus supi.S.ti juodaskverniai. Pasaulyje dar nebuvo taip kad nebutu karu. Ir joks jusu supi.S.tas jesus kristus nesustabde jokiu karu. Priesingai , jusu zyduko benkarto vardu buvo istisai ispjaunamos tautos ir amzinas kryziaus zygis pries laisvus zmones. JUS REIKIA UZ TAI ZUDYTI BE GAILESCIO kaip Setono isperas.
1
-2
Tik

kas ten per memelenderių atminimo akmuo?
0
-3
Visi komentarai (4)

Daugiau naujienų